Rudenį sode
darbų netrūksta: nuimamas paskutinis derlius, tvarkomi nukritę
lapai, genimi medžiai ir krūmai. Tačiau šiuo metu nereikėtų
pamiršti ir dirvožemio. Po vasaros augalai būna sunaudoję nemažai
maisto medžiagų, todėl ruduo yra tinkamas metas jas papildyti.
Tinkamai patręštas dirvožemis padeda augalams pasiruošti žiemai,
o kitą pavasarį jie gali pradėti augti stipresni.
Kodėl verta
tręšti būtent rudenį?
Pavasarį trąšos
dažniausiai siejamos su augimo pradžia. Tuo metu augalams reikia
daugiau maisto medžiagų, kad jie galėtų leisti naujus ūglius,
lapus, žiedus. Rudenį situacija kitokia. Augalai ruošiasi ramybės
laikotarpiui, todėl svarbu ne skatinti naują augimą, o padėti
jiems sustiprėti prieš žiemą.
Rudeniniam
tręšimui ypač tinka trąšos, kuriose yra fosforo ir kalio.
Fosforas svarbus šaknų sistemai, o kalis padeda augalams pasiruošti
nepalankioms žiemos sąlygoms. Tuo tarpu azoto rudenį paprastai
reikia mažiau. Per didelis jo kiekis gali paskatinti naujų ūglių
augimą, nors artėja šaltasis metų laikas. Tokie jauni ūgliai
gali nespėti subręsti ir tapti jautresni šalčiui.
Todėl rudens
tręšimas nėra tiesiog pavasarinio tręšimo pakartojimas kitu metų
laiku. Augalų poreikiai keičiasi, todėl ir trąšas reikėtų
rinktis pagal sezoną.
Kuriems
augalams tai ypač svarbu?
Rudeninis
tręšimas aktualus vaismedžiams, uogakrūmiams, dekoratyviniams
augalams ir vejai. Vaismedžiai bei uogakrūmiai per vasarą
sunaudoja dalį dirvožemyje esančių maisto medžiagų, ypač jei
derlius buvo gausus. Po derliaus nuėmimo verta pasirūpinti, kad
dirvožemis nebūtų nualintas.
Dekoratyviniai
krūmai ir daugiamečiai augalai taip pat ruošiasi žiemai. Tinkamai
parinktos trąšos gali padėti jiems sukaupti reikalingų maisto
medžiagų ir geriau pasiruošti kitam sezonui.
Renkantis trąšas
verta atsižvelgti į konkretų augalą ir dirvožemį. Vienos trąšos
labiau tinka vaismedžiams, kitos uogakrūmiams ar vejai. Daugiau
informacijos apie skirtingoms reikmėms skirtas trąšas galima rasti
nojus.lt.
Kada geriausia
tręšti?
Rudeninio tręšimo
laikas priklauso nuo augalų ir pasirinktų trąšų. Kai kuriais
atvejais tręšti galima jau vasaros pabaigoje, o vaismedžiams ir
uogakrūmiams tinkamas laikas dažnai būna po derliaus nuėmimo.
Svarbu darbų
neatidėlioti iki tada, kai dirva jau įšalusi. Augalų šaknys turi
turėti galimybę pasisavinti maisto medžiagas. Dėl to tręšti
geriausia, kol dirvožemis dar pakankamai šiltas ir drėgnas.
Taip pat
nereikėtų persistengti su trąšų kiekiu. Didesnis kiekis nepadės
augalams tapti sveikesniems. Priešingai, per didelis trąšų kiekis
gali pakenkti tiek augalams, tiek dirvožemiui. Todėl visuomet verta
vadovautis ant trąšų pakuotės pateiktomis naudojimo
rekomendacijomis.
Nepamirškite
ir vejos
Rudenį dėmesio
reikia ne tik medžiams bei krūmams. Prieš žiemą verta
pasirūpinti ir veja. Po intensyvaus vasaros augimo ji taip pat
sunaudoja nemažai maisto medžiagų. Rudeninės trąšos gali padėti
sustiprinti žolės šaknų sistemą ir pasiruošti šaltajam
sezonui.
Vejai rudenį
dažniausiai pasirenkamos trąšos, kuriose daugiau kalio ir fosforo,
o azoto yra mažiau. Tai padeda išvengti pernelyg aktyvaus žolės
augimo prieš žiemą.
Tręšiant
didesnį vejos plotą patogu naudoti barstytuvą. Jis padeda trąšas
paskirstyti tolygiai ir išvengti vietų, kur jų patenka per daug
arba per mažai.
Geras
pasiruošimas prasideda rudenį
Pavasarį sode
prasideda naujas augimo etapas, tačiau jo sėkmė nemažai priklauso
nuo to, kaip augalai buvo prižiūrimi rudenį. Po vasaros papildytas
dirvožemis, tinkamai parinktos trąšos ir laiku atlikti darbai
padeda augalams pasiruošti žiemai.
Todėl rudeninis
tręšimas neturėtų būti atidedamas vien todėl, kad augalai jau
nebeauga taip sparčiai kaip vasarą. Būtent šiuo metu verta
pasirūpinti jų šaknimis ir dirvožemiu. Pavasarį augalai už tai
gali atsilyginti stipresniu augimu, gausesniu žydėjimu ir geresniu
derliumi.
Svarbiausia
nepamiršti, kad tręšiant sodą svarbu ne trąšų kiekis, o
tinkamas jų pasirinkimas ir naudojimas. Atsižvelgus į augalų
poreikius, metų laiką ir dirvožemio būklę, rudeninis tręšimas
tampa natūralia sodo priežiūros dalimi.
