Augintinis negali pasakyti, kad jam skauda ar kad jis jaučiasi prasčiau nei įprastai. Todėl šeimininkai ne visada iš karto pastebi, kad gyvūnas serga. Šuo gali ir toliau džiaugsmingai pasitikti grįžusį šeimininką, o katė, kaip įprasta, ramiai snausti savo mėgstamoje vietoje. Vis dėlto net ir įprastas elgesys ne visada reiškia, kad gyvūnas yra sveikas. Kartais pirmieji ligos požymiai būna tokie nežymūs, kad juos lengva palaikyti nuovargiu, senatve ar laikinais savijautos pokyčiais.
Kodėl ligą pastebime ne iš karto?
Viena iš priežasčių yra gyvūnų elgesys. Katės dažnai slepia silpnumą ir stengiasi neparodyti, kad jaučia skausmą. Sunegalavusi katė gali tiesiog daugiau miegoti, vengti bendravimo ar pradėti slėptis. Šeimininkui gali atrodyti, kad ji tiesiog tapo ramesnė. Panašiai elgiasi ir kai kurie šunys: jie vis dar ėda, vaikšto ir reaguoja į aplinką, nors jaučia diskomfortą.
Kita priežastis yra lėtai besivystančios ligos. Inkstų, kepenų, širdies ar hormoninės sistemos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Iš pradžių gyvūnas gali tiesiog dažniau gerti vandenį, mažiau judėti ar po truputį mesti svorį. Tokius pokyčius nesunku pražiūrėti, ypač jei jie vyksta palaipsniui.
Kartais ligos požymius pastebėti trukdo ir kasdieniai rūpesčiai. Jei augintinis prasčiau ėda, šeimininkas gali manyti, kad jam atsibodo pašaras. Dažnesnis kasymasis gali būti palaikytas reakcija į sezoną, o sumažėjęs aktyvumas siejamas su amžiumi. Tačiau jeigu elgesys pasikeičia ir nebegrįžta į įprastas vėžes, verta išsiaiškinti priežastį.
Kokius požymius svarbu pastebėti?
Norint laiku pastebėti ligą, nereikia nuolat nerimauti dėl kiekvieno augintinio judesio. Svarbiausia žinoti, koks jo elgesys įprastas, ir atkreipti dėmesį į pasikeitimus.
Pirmiausia stebėkite apetitą ir troškulį. Jei gyvūnas pradeda mažiau ėsti, atsisako mėgstamo maisto arba geria gerokai daugiau vandens nei anksčiau, tai gali būti sveikatos sutrikimo požymis. Taip pat svarbu stebėti svorį. Jei augintinis liesėja, nors jo mityba nepasikeitė, arba netikėtai priauga svorio, reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Dėmesio verti ir virškinimo pokyčiai. Pasikartojantis vėmimas, viduriavimas, užkietėję viduriai ar pakitusios išmatos nėra dalykai, kuriuos reikėtų nuolat laikyti normaliais. Apie sveikatos problemas gali pranešti ir nemalonus burnos kvapas, paraudusios dantenos, gausus plaukų slinkimas, nuolatinis kasymasis ar šlubavimas.
Ne mažiau svarbus augintinio elgesys. Jei anksčiau žaismingas šuo tampa vangus, katė vengia prisilietimų, o gyvūnas, kuris paprastai noriai bendrauja, pradeda slėptis, verta atidžiau įvertinti jo savijautą. Vien šie požymiai neleidžia nustatyti ligos, tačiau padeda suprasti, kada reikėtų kreiptis pagalbos.
Kodėl verta apsilankyti pas veterinarą, net jei augintinis atrodo sveikas?
Ne visas ligas galima pastebėti namuose. Kai kuriems sutrikimams nustatyti būtina veterinarijos gydytojo apžiūra ir tyrimai. Kraujo bei šlapimo tyrimai ar vidaus organų echoskopija gali padėti aptikti problemą dar tada, kai išoriniai požymiai nėra ryškūs.
Pasirinkta veterinarijos gydykla gali padėti pasirūpinti ne tik sergančiu, bet ir sveiku augintiniu. Profilaktinio vizito metu veterinarijos gydytojas įvertina gyvūno būklę, patikrina dantis, ausis, odą, aptaria mitybą ir apsaugą nuo parazitų. Prireikus rekomenduojami papildomi tyrimai.
Profilaktinių apsilankymų nereikėtų atidėlioti tol, kol atsiranda akivaizdžių negalavimų. Jauniems ir sveikiems gyvūnams pakanka periodinių patikrinimų, o vyresniems augintiniams gali prireikti dažnesnės sveikatos stebėsenos. Tinkamą apsilankymų dažnumą geriausia aptarti su veterinarijos gydytoju, atsižvelgiant į gyvūno amžių, veislę ir sveikatos būklę.
Ką šeimininkas gali padaryti namuose?
Kasdienė priežiūra padeda lengviau pastebėti net nedidelius pokyčius. Atkreipkite dėmesį, ar augintinis ėda kaip įprastai, kiek geria, kaip juda ir ar nepasikeitė jo elgesys. Kartkartėmis pasverkite gyvūną. Jei pastebite ką nors neįprasto, pasižymėkite, kada tai prasidėjo ir kaip dažnai kartojasi. Tokia informacija bus naudinga veterinarijos gydytojui.
Taip pat svarbu pasirūpinti visaverte mityba, tinkamu fiziniu aktyvumu, dantų priežiūra ir reguliaria apsauga nuo parazitų. Laikykitės skiepijimo rekomendacijų ir neatidėliokite suplanuotų patikrinimų. Jei augintinis sunegaluoja, neduokite jam žmonėms skirtų vaistų nepasitarę su veterinarijos gydytoju. Kai kurie įprasti vaistai gyvūnams gali būti labai pavojingi.
Jei augintiniui sunku kvėpuoti, prasideda traukuliai, jis praranda sąmonę, įtariamas apsinuodijimas arba gyvūnas negali pasišlapinti, būtina skubi veterinarinė pagalba. Tokiais atvejais laukti, kol savijauta pagerės savaime, negalima.
Laiku pastebėtas pokytis gali daug ką pakeisti
Augintinio sveikata dažnai priklauso ir nuo to, kaip greitai pastebimi pirmieji negalavimo požymiai. Net ir nedidelis elgesio pokytis gali būti svarbus, jei jis kartojasi arba nepraeina. Todėl verta pažinti savo gyvūną, stebėti jo įpročius ir reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytoją.
Jei kyla abejonių dėl augintinio savijautos, geriau pasikonsultuoti anksčiau, nei laukti, kol būklė pablogės. Laiku nustatyta liga dažnai suteikia daugiau galimybių parinkti tinkamą gydymą ir padėti gyvūnui greičiau pasijusti geriau. Rūpestis prasideda nuo paprastų dalykų: dėmesio, kasdienio stebėjimo ir atsakingo požiūrio į augintinio sveikatą.
