Tolerancija – tai vertybė, kurios svarba pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau pabrėžiama tarptautinėse diskusijose. Ji tampa pagrindu įvairovės pripažinimui, kultūrų dialogui ir visuomenės harmonijai. Bet kiek toji tolerancija yra įsišaknijusi Lietuvoje ir kaip ji atrodo lyginant su kitais pasaulio regionais?

Tolerancija pasaulyje

Pasaulio mastu tolerancija yra skirtinga, priklausomai nuo regiono, kultūros ir religinės tradicijos:

  1. Šiaurės Europa. Šiame regione tolerancija dažnai minimas žodis. Švedija, Norvegija ar Danija yra žinomos kaip šalys, kurios priima didelius pabėgėlių ir migrantų srautus, skatina LGBT teises ir kovodamos su diskriminacija.
  2. Pietų Amerika. Šiame regione kai kurios šalys, pvz., Argentinoje ar Urugvajuje, taip pat pažengusios į priekį tolerancijos kelyje, ypač kalbant apie LGBT teises.
  3. Vidurio Rytai ir Afrika. Kai kuriose šalyse šiuose regionuose dėl religinių ar kultūrinių priežasčių tolerancijos lygis gali būti žemesnis, ypač atsižvelgiant į seksualines mažumas ar religines mažumas.

Tolerancija Lietuvoje

Lietuva, kaip ir daugelis kitų Rytų Europos šalių, turi savo istorinę patirtį, kurioje tolerancija ir įvairovė buvo daug kartų išbandyta.

  1. Istorija. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyveno daug įvairių tautybių: lietuviai, lenkai, žydai, rusai, baltarusiai ir kiti. Tokia įvairovė sudarė pagrindą tolerancijai.
  2. Sovietinė okupacija. Sovietinės valdžios laikotarpis suformavo tam tikrą homogeninę visuomenę, kurioje buvo mažiau vietos įvairovei ir kurioje buvo vykdoma masinė cenzūra ir represijos.
  3. Naujausias laikotarpis. Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu Lietuva pažengė dideliais žingsniais siekdama didesnės tolerancijos. Vis dėlto kai kurie iššūkiai, pvz., santykiai su LGBT bendruomene, lieka problematiški.

Ko trūksta Lietuvoje?

Nepaisant pažangos, kai kuriose srityse Lietuvai reikia daryti daugiau:

  1. Švietimas. Tolerancija prasideda nuo jaunimo švietimo. Mokyklose reikėtų didesnio dėmesio skirti įvairovės, lygybės ir tolerancijos ugdymui.
  2. Visuomenės informavimas. Visuomenės nuomonės formavimas yra svarbus tolerancijos plitimo aspektas. Medijos atlieka pagrindinį vaidmenį šiame procese.
  3. Politikų vaidmuo. Politikų pavyzdys ir jų pozicija yra labai svarbi formuojant visuomenės nuomonę.

Tolerancija yra vertybė, kuri ne tik leidžia visuomenei gyventi harmonijoje, bet ir padeda šaliai augti ir vystytis. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, turi savo unikalią patirtį ir iššūkius tolerancijos srityje. Svarbu pripažinti, kur esame šiandien ir kur norime būti rytoj, ir dirbti siekiant šio tikslo.