Ekologinės bendruomenės Lietuvoje | NLIF

Ekologinės bendruomenės Lietuvoje

Šiuolaikinių alternatyvių civilizacijai dvasingumo judėjimų atstovai orientuojasi į įvairiai suprantamo dvasingumo paieškas ir bendruomenių steigimą. Alternatyvių idėjų pagrindu besiformuojančios bendruomenės neretai iškyla kaip opozicija tai visuomenės daliai, kuri pripažįsta vartotojiškas (galima sakyti, populiariosios kultūros suformuotas) vertybes. Pastaruoju metu taip pat plinta į ekologiją ir dvasingumą orientuoti komunitariniai judėjimai, o jų atstovai steigia ekologines gyvenvietes, neretai pačių steigėjų suprantamas kaip galimybė sukurti vienaip ar kitaip įsivaizduojamą rojų žemėje.

Tokių judėjimų ištakos – ekologiniai, į gamtos, laisvės ir kt. idėjas orientuoti XIX a. pb.–XX a. pr. filosofiniai mokymai, įvairaus pobūdžio socialiniai, neretai – kontrkultūriniai XX a. vidurio judėjimai. Per XX a. kito tiek šių judėjimų formavimąsi veikiančios idėjos, tiek pačių judėjimų formos. Kaip su alternatyviomis dvasingumo paieškomis susijusius reiškinius galima išskirti XIX a. utopines religines bendruomenes JAV ir Europoje, XX a. II p. socialinių, kultūrinių, politinių įvykių įtakotą hipių komunų steigimąsi, naujųjų religinių judėjimų, įvairių anarchistinių kontrkultūros, meno, ekologinių, feministinių, gyvūnų teisių apsaugos, taip pat – religinių aplinkosauginių, religinių ekofeministinių projektų kūrimąsi ir alternatyvių socialinių modelių formavimąsi.

Žlugus Sovietų Sąjungai, Rytų ir Vidurio Europoje atsirado naujų socialinės ir kultūrinės saviraiškos galimybių. Kultūrinis laisvėjimas, Vakarų idėjų plitimas, atvira prieiga prie įvairaus pobūdžio informacijos šaltinių, galimybė informaciją greitai platinti internetu ir kiti socialinės kaitos reiškiniai paskatino naujų idėjų, pasaulėžiūrų ir judėjimų formavimąsi, taip pat kultūrinį fragmentavimąsi. Visuomenėje atsirado (arba iškilo į viešumą sovietiniu laikotarpiu kultūriniame pogrindyje veikę sociokultūriniai judėjimai) asmenų ir grupių, siūlančių idėjų, pasaulėžiūrų ir socialinių procesų alternatyvas. Atitinkamai susidarė palankios sąlygos kurtis ir plėstis naujiesiems religiniams ir į dvasingumo paieškas orientuotiems judėjimams, o kartu – formuotis šių judėjimų idėjų ir pasaulėžiūrų įkvėptiems naujiems judėjimams. XX a. 8–9-ajame dešimtmetyje pokomunistinėse valstybėse taip pat pradėjo formuotis įvairaus pobūdžio ekologinės bendruomenės ir jų gyvenvietės. Paprastai pokomunistinio regiono ir Vakarų ekologinių gyvenviečių susiformavimo priežastimi tampa siekis suformuoti alternatyvą vartotojiškos visuomenės vertybėms ir gyvenimo būdui. Pirmosios ekologinės gyvenvietės pokomunistiniame regione tebuvo pavienės nedidelės bendruomenės. Tokia veikla masiniu ekologinių gyvenviečių steigimo reiškiniu – ekologiniu (šio judėjimo atveju – gamtinio dvasingumo) komunitariniu judėjimu – tapo iškilus ir plačiai paplitus anastasininkų skelbiamoms idėjoms.

Plačiau skaitykite čia.