Kodėl tolerancija darbe – tai ne tik gražūs žodžiai
Žinote, kas įdomiausia? Daugelis vadovų vis dar mano, kad produktyvumas priklauso tik nuo darbo valandų skaičiaus, griežtų terminų ir nuolatinės kontrolės. Bet realybė visai kitokia! Pastarųjų metų tyrimai įrodo, kad tolerantiškas požiūris į darbo vietą yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik komandos efektyvumą, bet ir darbuotojų norą likti organizacijoje ilgam.
Kai kalbame apie toleranciją darbe, neturime omenyje tik skirtingų tautybių ar religijų priėmimą. Tai daug platesnis reiškinys! Tolerantiškas požiūris apima supratimą, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą darbo stilių, skirtingas stipriąsias puses, unikalų požiūrį į problemų sprendimą. Tai reiškia erdvę klaidoms, skirtingoms nuomonėms ir tam, kad žmonės galėtų būti savimi.
Pažvelkime į tai pragmatiškai – kai darbuotojas jaučiasi priimtas ir gerbiamas, jo smegenys tiesiog veikia geriau. Nėra streso, kuris blokuotų kūrybiškumą. Nėra nuolatinio įtampos jausmo, kuris ėstų energiją. Vietoj to – yra erdvė augti, eksperimentuoti ir prisidėti prie komandos tikslų visomis savo unikaliomis galiomis.
Kaip tolerancija veikia produktyvumą – ne teorija, o praktika
Leiskite pasidalinti konkrečiu pavyzdžiu iš realaus gyvenimo. Viena IT kompanija Vilniuje pradėjo įgyvendinti lanksčią darbo grafiką ir tolerantišką požiūrį į darbuotojų individualius poreikius. Rezultatas? Per šešis mėnesius produktyvumas išaugo 27 procentais! Ne todėl, kad žmonės pradėjo dirbti daugiau valandų, o todėl, kad jie dirbo efektyviau tada, kai jautėsi geriausiai.
Štai keletas konkrečių būdų, kaip tai veikia:
Pirma, kai žmonės nesijaučia teisiami dėl savo skirtingumo, jie nebešvaisto energijos „kaukėms”. Pagalvokite, kiek jėgų reikia kasdien apsimesti kažkuo, kas nesi? Kai darbuotojas gali būti autentiškas, visa ta energija nukreipiama į darbą.
Antra, įvairovė komandoje reiškia įvairovę sprendimuose. Kai visi mąsto vienodai, gaunate vienodus atsakymus. Bet kai turite komandą, kurioje žmonės turi skirtingą patirtį, išsilavinimą, požiūrį – sprendimai tampa daug inovatyvesni ir efektyvesni.
Trečia, tolerantiškoje aplinkoje žmonės nebijo klysti. O tai reiškia, kad jie nebijo bandyti naujų dalykų. Inovacijos gimsta ne iš tobulos aplinkos, o iš eksperimentų, kurių dalis neišvengiami nepavyksta.
Kas vyksta su darbuotojų pasitenkinimu
Čia prasideda tikroji magija! Darbuotojų pasitenkinimas nėra tik „nice to have” rodiklis, kurį matuojame metinėse apklausose. Tai fundamentalus dalykas, lemiantis viską – nuo kasdienės atmosferos iki ilgalaikių verslo rezultatų.
Kai žmonės jaučiasi gerbiami ir priimti, jų emocinė savijauta darbe kardinaliai keičiasi. Jie nebeatsikelią pirmadienio rytą su baime ar nerimu. Vietoj to jaučia norą prisidėti, dalintis idėjomis, padėti kolegoms. Skamba per idealistiškai? Galbūt, bet aš mačiau tai savo akimis daugelyje organizacijų.
Praktiškai tai reiškia:
Mažesnė darbuotojų kaita – kai žmonės jaučiasi gerai, jie neieško kitų darbų. Tai sutaupo milžiniškas sumas naujų darbuotojų paieškai ir mokymui. Vienas tyrimas parodė, kad naujo darbuotojo įdarbinimas ir apmokymas gali kainuoti nuo 50 iki 200 procentų jo metinės algos!
Didesnis įsitraukimas – patenkinti darbuotojai ne tik atlieka savo užduotis, bet ir ieško būdų, kaip padaryti daugiau. Jie siūlo patobulinimus, dalinasi žiniomis, padeda naujiems kolegoms. Tai organiškai auganti vertė, kurios negalima nusipirkti.
Geresnė psichinė sveikata – tolerantiškoje aplinkoje žmonės patiria mažiau streso, mažiau perdegimo atvejų, mažiau ligos dienų. Tai tiesiogiai veikia produktyvumą ir komandos stabilumą.
Konkretūs žingsniai link tolerantiškesnės darbo vietos
Gerai, užtenka teorijos! Ką realiai galite padaryti jau rytoj, kad jūsų darbo vieta taptų tolerantiškesnė? Štai keletas išbandytų strategijų, kurios tikrai veikia.
Pradėkite nuo klausymosi. Skamba paprastai, bet kiek vadovų tikrai klauso savo darbuotojų? Ne tik girdi žodžius, bet iš tikrųjų klauso, bando suprasti, ką žmogus jaučia ir ko jam reikia. Organizuokite reguliarius pokalbius vienas su vienu, kur darbuotojai galėtų atvirai pasidalinti savo mintimis be baimės būti nubausti ar išjuokti.
Įdiekite lanksčius darbo modelius. Ne visi žmonės produktyviausi nuo 9 iki 17 valandos. Kai kurie geriau dirba anksti ryte, kiti – vakare. Kai kuriems reikia tylos namie, kitiems – ofiso energijos. Suteikite žmonėms pasirinkimą, kaip ir kur jie dirba, ir pamatysite, kaip jų produktyvumas šauna į viršų.
Švęskite įvairovę aktyviai. Tai nereiškia tik toleruoti skirtumus, bet juos aktyviai pripažinti ir vertinti. Organizuokite renginius, kur darbuotojai gali pasidalinti savo kultūra, tradicijomis, patirtimi. Tai ne tik smagu, bet ir stiprina komandos ryšius.
Sukurkite aiškias taisykles prieš diskriminaciją ir patyčias. Tolerancija nereiškia, kad viską toleruojame – netoleruotinas elgesys turi būti aiškiai apibrėžtas ir nedelsiant sprendžiamas. Darbuotojai turi žinoti, kad jie saugūs ir kad organizacija juos gins.
Vadovų vaidmuo kuriant tolerantišką kultūrą
Čia turiu būti visiškai atvirai – jokia tolerancijos politika neveiks, jei vadovai patys jos nelaikosi. Vadovai yra tie, kurie nustato toną, rodo pavyzdį ir formuoja kasdienę kultūrą.
Geriausi vadovai, kuriuos esu matęs, yra tie, kurie nebijo prisipažinti, kad nežino visko. Kurie klausia nuomonės iš jaunesnių kolegų. Kurie pripažįsta savo klaidas. Kurie rodo, kad būti žmogumi darbe – tai ne silpnybė, o stiprybė.
Praktiniai patarimai vadovams:
Stebėkite savo kalbą ir elgesį. Ar jūs netyčia nedarote prielaidų apie žmones pagal jų amžių, lytį, išvaizdą? Ar suteikiate visiems vienodas galimybes pasisakyti susirinkimuose? Ar pastebite ir atkreipiate dėmesį, kai kažkas komandoje jaučiasi ignoruojamas?
Investuokite į mokymą. Tiek sau, tiek savo komandai. Tolerancija ir įvairovės valdymas – tai įgūdžiai, kuriuos galima išmokti ir tobulinti. Yra puikių seminarų, kursų, knygų šia tema.
Būkite nuoseklūs. Negalite vieną dieną kalbėti apie toleranciją, o kitą dieną ignoruoti problemą, kai darbuotojas skundžiasi diskriminacija. Jūsų veiksmai turi atitikti jūsų žodžius.
Iššūkiai ir kaip juos įveikti
Būkime sąžiningi – tolerantiškos kultūros kūrimas nėra lengvas. Susidursite su pasipriešinimu, skepticizmu, o kartais ir atviriu priešiškumu. Kai kurie žmonės mano, kad „visas tas tolerancijos dalykas” yra tik madinga frazė be realios vertės.
Vienas didžiausių iššūkių – tai generacijų skirtumai. Vyresni darbuotojai gali būti įpratę prie griežtesnės, hierarchinės kultūros ir toleranciją suvokti kaip „perdėtą švelnumą”. Jaunesni darbuotojai, atvirkščiai, toleranciją laiko savaime suprantamu dalyku ir negali suprasti, kodėl tai dar reikia aptarinėti.
Kaip su tuo dirbti? Pirma, nekalbėkite apie toleranciją kaip apie „naują dalyką”. Vietoj to kalbėkite apie rezultatus – apie produktyvumą, inovacijas, darbuotojų išlaikymą. Skaičiai kalba garsiau nei ideologijos.
Antra, pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite pakeisti visos kultūros per naktį. Pasirinkite vieną ar dvi sritis, kuriose galite padaryti realų poveikį, ir sutelkite dėmesį į jas. Pavyzdžiui, pradėkite nuo lanksčių darbo valandų arba nuo geresnio grįžtamojo ryšio sistemos.
Trečia, įtraukite skeptikus į procesą. Kartais žmonės priešinasi ne dėl to, kad jiems nepatinka idėja, o dėl to, kad jaučiasi neįtraukti į sprendimų priėmimą. Paprašykite jų nuomonės, leiskite jiems prisidėti prie sprendimų.
Matuojami rezultatai – kaip žinoti, kad tai veikia
Vienas dalykas, kurio daugelis organizacijų nedaro – tai tolerancijos iniciatyvų poveikio matavimas. O jei nematuojate, kaip žinosite, ar tai veikia?
Yra keletas konkrečių rodiklių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Darbuotojų kaitos rodiklis – ar jis mažėja? Darbuotojų įsitraukimo balai metinėse apklausose – ar jie auga? Ligos dienų skaičius – ar jis mažėja? Naujų idėjų ir iniciatyvų skaičius – ar jis didėja?
Bet ne tik skaičiai svarbu. Kartais pats geriausias rodiklis – tai atmosfera biure. Ar žmonės šypsosi? Ar jie natūraliai bendrauja tarpusavyje? Ar jie lieka po darbo ne todėl, kad privalo, o todėl, kad nori užbaigti ką nors įdomaus? Ar jie rekomenduoja jūsų organizaciją savo draugams kaip gerą darbo vietą?
Praktinis patarimas: sukurkite paprastą, anoniminę apklausą, kurią darbuotojai galėtų užpildyti kas kelis mėnesius. Užduokite tiesioginius klausimus apie tai, kaip jie jaučiasi darbe, ar jaučiasi gerbiami, ar gali būti savimi. Ir svarbiausia – reaguokite į gautą grįžtamąjį ryšį!
Kai tolerancija tampa jūsų konkurenciniu pranašumu
Štai kur viskas susideda į vieną paveikslą. Tolerantiška darbo vieta nėra tik „gražus dalykas turėti” – tai realus konkurencinis pranašumas šiuolaikinėje rinkoje.
Pagalvokite apie talentų pritraukimą. Geriausi specialistai šiandien renkasi ne tik pagal atlyginimą, bet ir pagal organizacijos kultūrą. Jie nori dirbti vietoje, kur bus vertinami, kur galės augti, kur jų nuomonė bus svarbi. Jei jūsų organizacija garsėja kaip tolerantiška ir palaikanti, geriausi kandidatai patys ieškos jūsų.
Klientai taip pat vis labiau rūpinasi, su kokiomis organizacijomis bendradarbiauja. Įmonės, kurios demonstruoja tikrą įsipareigojimą įvairovei ir tolerancijai, laimi klientų pasitikėjimą ir lojalumą. Tai ypač aktualu jaunesniems vartotojams, kurie aktyviai renkasi prekes ir paslaugas pagal savo vertybes.
Ir galiausiai – inovacijos. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur technologijos ir rinkos keičiasi akimirksniu, gebėjimas inovuoti yra kritiškai svarbus. O inovacijos gimsta iš įvairovės, iš skirtingų perspektyvų susidūrimo, iš drąsos bandyti naujus dalykus. Tolerantiška kultūra yra dirva, kurioje inovacijos klesti.
Taigi, kai investuojate į tolerancijos kūrimą savo organizacijoje, jūs iš tikrųjų investuojate į savo ateitį. Į produktyvesnę, laimingesnę, inovatyvesnę ir konkurencingesnę organizaciją. Tai ne išlaidos – tai viena protingiausių investicijų, kurią galite padaryti.
Pradėkite šiandien. Pradėkite nuo mažo – nuo vieno pokalbio, vieno pakeitimo, vienos iniciatyvos. Stebėkite, kaip tai veikia, mokykitės, koreguokite ir tęskite. Jūsų komanda jums padėkos, jūsų rezultatai pagerės, ir jūs sukursite darbo vietą, kurioje žmonės tikrai nori būti. Ir argi ne tai yra tikrasis sėkmės matas?
