Kodėl tolerancija darbe – tai ne tik gražūs žodžiai
Kai kalbame apie toleranciją darbo vietoje, dažnai susiduria su akių ridenėjimu ar skeptišku šypsnojimusi. „Vėl tos vertybės”, – galvoja ne vienas vadovas. Bet štai ką turėtumėte žinoti: tolerantiškas požiūris nėra tik gražus priedas prie įmonės kultūros. Tai realus verslo įrankis, kuris tiesiogiai veikia jūsų pelną.
Pagalvokite apie savo komandą. Kiek skirtingų žmonių joje dirba? Skirtingų amžių, išsilavinimo, gyvenimo patirties? Kai šie žmonės jaučiasi priimti tokie, kokie yra, jie nebešvaisto energijos bandydami pritapti ar slėpti savo tikrąją asmenybę. Visa ta energija nukreipiama į darbą. Štai jums ir pirmas produktyvumo šuolis.
Kai žmonės nebijo būti savimi
Įsivaizduokite situaciją: jūsų darbuotojas Tomas kiekvieną rytą ateina į darbą ir pirmą pusvalandį praleidžia „užsidėdamas kaukę”. Ne COVID tipo, o psichologinę. Jis slepia savo nuomonę, bijo pasiūlyti netradicinę idėją, vengia dalintis savo patirtimi, nes bijo, kad bus išjuoktas ar nepriimtas.
Dabar padauginkite šį pusvalandį iš visų darbuotojų, kurie jaučiasi nepriimti. Padauginkite iš darbo dienų per metus. Gaunate šimtus valandų prarastos produktyvumo. O dar pridėkite stresą, kuris mažina koncentraciją ir sprendimų priėmimo kokybę.
Tolerantiškoje aplinkoje Tomas ateina į darbą ir iš karto įsijungia. Jis drąsiai siūlo idėjas, net jei jos neįprastos. Dalijasi savo unikaliu požiūriu į problemas. Ir žinote ką? Būtent tos „keistos” idėjos dažnai tampa proveržiais.
Įvairovė kaip konkurencinis pranašumas
Čia ne apie kvotų pildymą ar formalumus. Kalbame apie realią verslo naudą. Komanda, kurioje dirba skirtingų kartų žmonės, turi prieigą prie skirtingų perspektyvų. Jaunesni darbuotojai supranta naujas technologijas ir tendencijas. Vyresni – turi patirties ir išminties, kaip išvengti klaidų.
Kai jūsų komandoje dirba žmonės iš skirtingų kultūrinių aplinkų, jūs automatiškai geriau suprantate skirtingus rinkos segmentus. Turite natūralių konsultantų, kurie gali pasakyti: „Mūsų tikslinė auditorija to nesupras” arba „Štai kaip tai reikėtų pateikti, kad pasiektų tą grupę”.
Viena technologijų įmonė Lietuvoje įdarbino kelis darbuotojus su autizmo spektro sutrikimais programavimo ir testavimo pozicijoms. Rezultatas? Šie darbuotojai pastebėjo klaidas kode, kurių kiti praleisdavo. Jų dėmesys detalėms ir gebėjimas susikoncentruoti į monotoniškas užduotis tapo milžinišku privalumu. Bet tai veikia tik tada, kai aplinka yra tolerantiška ir pritaikyta.
Kaip tolerancija mažina darbuotojų kaitą
Naujo darbuotojo paieška ir įdarbinimas kainuoja vidutiniškai 3-4 mėnesių atlyginimus. Pridėkite laiką, per kurį naujokas išmoksta efektyviai dirbti – dar 3-6 mėnesius. Dabar suskaičiuokite, kiek jums kainuoja kiekvienas išeinantis darbuotojas.
Žmonės palieka ne tik dėl atlyginimo. Dažniausiai jie palieka aplinką, kurioje jaučiasi nevertinamais ar nepriimtais. Girdėjote tą posakį „žmonės palieka vadovus, ne įmones”? Tai tiesa, bet dar tiksliau būtų: žmonės palieka kultūrą, kurioje negali būti savimi.
Tolerantiška darbo vieta veikia kaip magnetas talentams. Kai dabartiniai darbuotojai jaučiasi gerai, jie patys tampa jūsų įmonės ambasadoriais. Rekomenduoja draugus, dalijasi teigiama patirtimi socialiniuose tinkluose. Jūsų employer branding stiprėja organiškai, be didžiulių investicijų į reklamą.
Praktiniai žingsniai link tolerantiškesnės aplinkos
Gerai, teorija skamba puikiai. Bet kaip tai įgyvendinti praktiškai? Pradėkite nuo paprastų dalykų, kurie nekainuoja daug, bet duoda rezultatų.
Peržiūrėkite savo komunikaciją. Ar jūsų įmonės kalba yra įtrauki? Pavyzdžiui, vietoj „vaikinai” ar „merginos” naudokite „komanda” ar „kolegos”. Smulkmena? Galbūt. Bet tokie smulkmenų pakeitimai siunčia signalą, kad čia visi priimami.
Sukurkite saugią erdvę klausimams ir diskusijoms. Reguliarūs susitikimai, kuriuose žmonės gali dalintis savo patirtimi ir rūpesčiais be baimės būti nubausti. Viena įmonė įvedė anoniminę dėžutę klausimams – vadovai kas savaitę atsakinėja į juos viešai. Tai padėjo iškelti į paviršių problemas, apie kurias niekas nedrįso kalbėti.
Mokykite savo vadovus. Ne formalių mokymų, o realių įgūdžių. Kaip pastebėti, kad darbuotojas jaučiasi nepatogiai? Kaip reaguoti į netinkamą elgesį komandoje? Kaip palaikyti įvairovę priimant sprendimus? Jūsų vadovai yra pagrindiniai tolerantiškos kultūros kūrėjai arba griovėjai.
Pritaikykite darbo aplinką. Ar turite darbuotojų su fiziniais apribojimais? Ar jūsų biuras pritaikytas? Ar turite lankstų darbo grafiką tėvams ar žmonėms, kurie rūpinasi sergančiais artimaisiais? Ar leidžiate dirbti nuotoliniu būdu tiems, kam tai svarbu? Šie pritaikymai rodo, kad jums rūpi žmonės kaip individai.
Kai tolerancija virsta inovacijomis
Štai įdomus dalykas: tolerantiškose komandose žmonės dažniau klysta. Ir tai gerai. Skamba keistai? Paaiškinsiu.
Kai žmonės nebijo būti teisiami, jie drąsiau eksperimentuoja. Siūlo netradicines idėjas. Bando naujus metodus. Taip, dalis jų neveikia. Bet būtent iš šių eksperimentų gimsta tikros inovacijos.
Google turi garsiąją „20% taisyklę” – darbuotojai gali 20% savo laiko skirti projektams, kurie jiems įdomūs, net jei jie nesusiję su tiesioginėmis pareigomis. Daugelis Google produktų, įskaitant Gmail, gimė būtent iš šių eksperimentų. Bet tai veikia tik tolerantiškoje aplinkoje, kur klaida nėra katastrofa, o mokymosi galimybė.
Viena Vilniaus reklamos agentūra įvedė „kvailų idėjų penktadienius”. Kartą per mėnesį komanda susirenka ir kiekvienas turi pasiūlyti bent vieną „kvailą” idėją klientų projektams. Taisyklė: niekas negali kritikuoti iš karto. Rezultatas? Apie 30% tų „kvailų” idėjų po diskusijų virsta realiais kampanijų elementais.
Kai skaičiai kalba patys už save
Jei vis dar abejojate, pažiūrėkime į tyrimus. McKinsey analizė parodė, kad įmonės su aukštu lyginiu įvairovės rodikliu yra 35% labiau linkusios turėti finansinius rezultatus, viršijančius savo pramonės vidurkį.
Deloitte tyrimas atskleidė, kad įtraukiose organizacijose darbuotojų įsitraukimas yra 83% didesnis. O įsitraukę darbuotojai yra produktyvesni, kūrybiškesni ir rečiau serga.
Harvard Business Review publikavo tyrimą, kuris parodė, kad įvairesnės komandos priima geresnius sprendimus 87% atvejų. Kodėl? Nes skirtingos perspektyvos padeda išvengti grupinio mąstymo spąstų ir pastebėti aklas zonas.
Bet svarbiausias rodiklis – darbuotojų pasitenkinimas. Kai žmonės jaučiasi priimti ir vertinami, jų lojalumas įmonei auga eksponentiškai. Jie ne tik geriau dirba, bet ir tampa jūsų geriausiais ambasadoriais rinkoje.
Kodėl tolerancija – tai investicija, kuri atsipirks
Grįžkime prie pradžios. Tolerantiškas požiūris į darbo vietą nėra išlaidos ar „nice to have” priedas. Tai strateginė investicija į jūsų verslo sėkmę.
Kai kuriate aplinką, kurioje kiekvienas žmogus gali būti savimi, jūs atlaisvinote milžinišką potencialą. Žmonės nebešvaisto energijos kaukėms dėvėti. Jie drąsiau kuria, inovuoja, bendradarbiauja. Jūsų komanda tampa ne tik produktyvesnė, bet ir atsparesnė stresui, pokyčiams, iššūkiams.
Taip, tai reikalauja pastangų. Reikia keisti įpročius, iššūkius savo pačių prielaidų, investuoti į mokymą ir kultūros kūrimą. Bet palyginkite šias investicijas su kaina, kurią mokate už demotyvuotus darbuotojus, didelę kaitą, prarastas galimybes ir neišnaudotą talentą.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasikalbėkite su savo komanda – ko jiems reikia, kad jaustųsi labiau priimti? Kokios kliūtys trukdo jiems būti savimi? Atsakymai gali jus nustebinti. Ir kai pradėsite keistis, pastebėsite pokyčius ne tik darbuotojų nuotaikoje, bet ir jūsų verslo rezultatuose.
Tolerancija darbo vietoje – tai ne madinga tendencija, kuri praeis. Tai būdas kurti stiprias, produktyvias ir inovatyvias komandas. Įmones, kurios ne tik išgyvena, bet ir klesti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ir viskas prasideda nuo paprastos idėjos: kiekvienas žmogus jūsų komandoje yra vertingas būtent toks, koks yra.
