Kiekvieną rytą atsibundame ir pirmiausia siekiame telefono – tikrinti naujienas. Dažniausiai tai, ką randame, yra gana niūru: konfliktai, nusikaltimai, ekonomikos problemos. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tokia informacijos dieta formuoja ne tik mūsų nuotaiką, bet ir požiūrį į kitus žmones. O jei pamėgintume keisti šį scenarijų? Jei pradėtume sąmoningai ieškoti ir dalintis geresnėmis naujienomis?
Pastaraisiais metais psichologai vis dažniau kalba apie tai, kaip pozityvios naujienos gali formuoti tolerantiškesnę visuomenę. Tai nėra vien teorija – egzistuoja konkretūs mechanizmai, kurie paaiškina, kodėl geros naujienos daro mus atviresniais kitokiems žmonėms ir kultūroms.
Kodėl mūsų smegenys „prisikabina” prie blogų naujienų
Viskas prasideda nuo evoliucijos. Mūsų protėviai, kurie greičiau pastebėdavo pavojus, turėjo didesnę išlikimo tikimybę. Šis mechanizmas, vadinamas negativumo šališkumu (negativity bias), ir šiandien veikia mūsų smegenyse. Tyrimai rodo, kad blogos naujienos suaktyvina smegenų sritis, atsakingas už grėsmės aptikimą ir kovos ar bėgimo reakcijas.
Tačiau štai kur slypi problema: nuolatinis streso hormonų išskyrimas daro mus ne tik nervingesnius, bet ir uždaresnius. Kai jaučiamės nesaugūs, natūraliai linkstame ieškoti „savo” grupės ir atmesti „svetimus”. Tai paaiškina, kodėl krizių metu dažnai stiprėja ksenofobija ir netolerancija.
Neuromokslininkė Tali Sharot iš Londono universiteto atliko eksperimentą, kuriame dalyviai skaitė skirtingo pobūdžio naujienas. Tie, kurie skaitė daugiau negatyvių naujienų, vėliau parodė didesnį nepasitikėjimą svetimšaliais ir mažesnį norą bendradarbiauti su kitų kultūrų atstovais.
Kaip pozityvios naujienos keičia mūsų smegenis
Geros naujienos veikia visiškai kitaip. Jos aktyvuoja smegenų sritis, susijusias su atlygiu ir socialiniais ryšiais. Kai skaitome apie žmonių gerumo pavyzdžius, padėjimą ar bendruomenės iniciatyvas, mūsų smegenyse išsiskiria oksitocinas – vadinamasis „meilės hormonas”, kuris stiprina empatiją ir socialinį ryšį.
Kalifornijos universiteto tyrimai atskleidė fascinuojantį faktą: žmonės, kurie reguliariai skaito pozityvias naujienas apie kitų kultūrų atstovus, parodė padidėjusį aktyvumą smegenų srityse, atsakingose už empatiją ir socialinį supratimą. Kitaip tariant, geros naujienos tiesiogiai formuoja mūsų gebėjimą suprasti ir priimti kitus.
Ypač įdomu tai, kad šis poveikis yra kaupiamasis. Kuo daugiau pozityvių istorijų apie įvairovę ir bendradarbiavimą mes girdime, tuo labiau mūsų smegenys „persitreniruoja” ieškoti gero kituose žmonėse, nepriklausomai nuo jų kilmės ar išvaizdos.
Socialinis užkrėtimas: kaip geros naujienos plinta
Vienas iš galingiausių pozityvių naujienų poveikių yra jų gebėjimas „užkrėsti” kitus. Psichologai tai vadina socialinio mokymosi teorija – mes linkę kartoti elgesį, kurį matome ir kuris sulaukia teigiamo vertinimo.
Pavyzdžiui, kai žiniasklaidoje pasirodė istorija apie Lietuvos gyventojus, kurie padėjo Ukrainos pabėgėliams, tai ne tik pagerino visuomenės nuotaikas, bet ir paskatino daugiau žmonių prisijungti prie pagalbos iniciatyvų. Sociologų duomenimis, po tokių publikacijų savanorių skaičius paprastai išauga 20-30 procentų.
Dar vienas mechanizmas – vadinamoji „moralinė elevacija”. Kai skaitome apie kilnius žmonių poelgius, jaučiame ne tik džiaugsmą, bet ir norą patiems tapti geresniais. Šis jausmas ypač stiprus, kai istorijos pateikiamos ne kaip abstraktūs faktai, bet kaip asmeninės patirtys su konkrečiais veidais ir vardais.
Žiniasklaidos vaidmuo formuojant toleranciją
Žurnalistai ir redaktoriai turi didžiulę galią formuoti visuomenės nuostatas. Tačiau dažnai jie patys yra „įstrigę” negativumo spąstuose – blogos naujienos generuoja daugiau paspaudimų, komentarų ir dalinimasių.
Olandijos žiniasklaidos tyrimai parodė, kad kai vietos televizija pradėjo reguliariai transliuoti pozityvias istorijas apie imigrantų integraciją, visuomenės požiūris į ateivius per metus pagerėjo 15 procentų. Svarbiausia buvo tai, kad šios istorijos nebuvo „rožinės” – jos rodė realius iššūkius, bet akcentavo sėkmės pavyzdžius ir bendras vertybes.
Konstruktyviosios žurnalistikos judėjimas, kuris populiarėja Europoje, siūlo alternatyvą. Vietoj to, kad tik aprašytų problemas, žurnalistai ieško sprendimų ir rodo, kaip panašūs iššūkiai buvo sėkmingai sprendžiami kitur. Toks požiūris formuoja ne bejėgiškumo, o veiklumo jausmą.
Socialinių tinklų galia ir pavojai
Facebook, Instagram ir kiti socialiniai tinklai kardinaliai pakeitė naujienų vartojimą. Algoritmai dažnai „maitina” mus tuo, kas sukelia stipriausią emocinę reakciją – o tai paprastai būna neigiamos naujienos ar konfliktai.
Tačiau tie patys įrankiai gali būti naudojami ir pozityviai. Iniciatyvos kaip „Good News Network” ar Lietuvoje populiarėjantys „geros naujienos” puslapiai rodo, kad žmonės trokšta pozityvaus turinio. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie seka tokius puslapius, parodė didesnį optimizmą ir atvirumą kitokiems žmonėms.
Ypač svarbu tai, kaip mes patys dalijamės naujienomis. Kai dalijamės pozityvia istorija apie kitų kultūrų atstovus, mes ne tik keičiame savo draugų nuostatas, bet ir signalizuojame, kokie elgesio modeliai mūsų bendruomenėje yra priimtini.
Praktiniai būdai, kaip kurti tolerantiškesnę informacinę aplinką
Pirmiausia, svarbu sąmoningai diversifikuoti savo naujienų šaltinius. Vietoj to, kad skaitytume tik vienos ideologijos ar kultūros perspektyvą, verta ieškoti istorijų iš skirtingų bendruomenių. Tai padeda suprasti, kad žmonės, nepriklausomai nuo kilmės, susiduria su panašiais iššūkiais ir turi panašius troškimus.
Antra, galime taikyti „3:1 taisyklę” – kiekvienai negatyviai naujienos, kurią perskaitome, stengtis rasti tris pozityvias. Tai padeda subalansuoti mūsų informacinę dietą ir išvengti pernelyg pesimistinio pasaulėžiūros formavimo.
Trečia, svarbu aktyviai ieškoti ir dalintis istorijomis apie sėkmingą skirtingų kultūrų bendradarbiavimą. Tai gali būti verslo partnerystės, mišrių šeimų istorijos, bendruomenės projektai ar tiesiog kasdienio gyvenimo epizodai, rodantys, kaip skirtingi žmonės randa bendrą kalbą.
Kai geros naujienos tampa kasdienybe
Tolerantiškesnės visuomenės formavimas per pozityvias naujienas nėra utopija – tai realus procesas, kuris jau vyksta daugelyje šalių. Svarbu suprasti, kad tai nėra apie „rožinių akinių” užsidėjimą ar problemų ignoravimą. Tai apie subalansuotos informacijos pateikimą, kuris atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir galimybes.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šio proceso. Rinkdamiesi, kokias naujienas skaityti, dalintis ir aptarinėti, mes formuojame ne tik savo, bet ir artimųjų pasaulėžiūrą. Geros naujienos apie žmonių įvairovę ir bendradarbiavimą yra ne prabanga, o būtinybė – jos padeda mums išlikti žmoniškai susietos vis labiau fragmentuotame pasaulyje.
Galiausiai, tolerancija nėra gimstama savybė – ji formuojama per patirtį ir informaciją. Ir jei norime gyventi atviresnėje, priimančioje visuomenėje, turime pradėti nuo to, kaip patys vartojame ir dalijamės informacija. Geros naujienos – tai ne tik informacija, bet ir investicija į geresnę ateities visuomenę.
