Emocijų atpažinimo svarba ankstyvoje vaikystėje
Kai mano ketverių metų dukra parėjo iš darželio su ašaromis akyse, bet negalėjo paaiškinti, kas nutiko, supratau, kad gebėjimas atpažinti ir įvardyti savo jausmus – tai įgūdis, kurio reikia mokytis nuo mažų dienų. Vilniaus miesto darželiuose vis dažniau kalbama apie emocinio intelekto ugdymą, tačiau ar tikrai skiriame tam pakankamai dėmesio?
Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie anksti išmoksta atpažinti savo jausmus, vėliau lengviau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, geriau mokosi ir užmezga kokybiškesnius santykius. Deja, Lietuvoje dar tik pradedame suprasti šio įgūdžio svarbą.
Vilniaus darželiuose pastaraisiais metais pastebimas teigiamas poslinkis – pedagogai vis dažniau įtraukia emocinio intelekto ugdymo elementus į kasdienę veiklą. Tačiau kalbantis su auklėtojomis išryškėja, kad trūksta sisteminio požiūrio ir metodinių priemonių.
Inovatyvios praktikos Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Darželis „Pažinimo Medis” tapo vienu iš emocinio intelekto ugdymo pionierių. Čia įgyvendinama programa „Jausmų laboratorija”, kurios metu vaikai kasdien skiria 15 minučių emocijų atpažinimui ir aptarimui. Auklėtoja Jurgita Petrauskienė pasakoja: „Pradėjome nuo paprastų dalykų – emocijų veidukų, kuriuos vaikai renkasi ryte atėję į grupę. Tai padeda jiems susimąstyti apie savo savijautą ir ją įvardyti.”
Darželyje „Vaivorykštė” Pilaitėje įdiegta „Kimochi” programa, kurioje naudojami specialūs žaislai-personažai su keičiamomis emocijomis. Kiekvienas personažas turi skirtingą charakterį ir padeda vaikams suprasti, kad visi mes jaučiame įvairias emocijas, ir tai yra normalu.
Privatus darželis „Mažieji genijai” Užupyje taiko mindfulness praktikas, pritaikytas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Čia 3-6 metų vaikai mokosi paprastų dėmesingo įsisąmoninimo pratimų, kurie padeda jiems nusiraminti ir geriau suprasti savo kūno reakcijas į skirtingas emocijas.
Šios praktikos rodo, kad inovatyvūs metodai gali būti sėkmingai taikomi net ir su mažiausiais vaikais, tačiau svarbu juos pritaikyti pagal amžių ir individualius poreikius.
Emocinio intelekto ugdymo metodai, kuriuos galima taikyti namuose
Tėvai dažnai klausia, ką jie gali daryti namuose, kad sustiprintų darželyje pradėtą emocinio intelekto ugdymą. Psichologė Rasa Juodkaitė, dirbanti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, siūlo šiuos praktinius metodus:
- Emocijų žodyno plėtimas – kalbėkite su vaiku apie jausmus, naudodami įvairius žodžius: ne tik „liūdna” ar „linksma”, bet ir „nusivylęs”, „susierzinęs”, „susijaudinęs”, „ramus”.
- Emocijų dienoraštis – su vyresniais ikimokyklinukais galima piešti dienos emocijas arba klijuoti lipdukus su skirtingomis emocijomis.
- Vaidmenų žaidimai – žaisdami su lėlėmis ar kitais žaislais, sukurkite situacijas, kuriose personažai patiria įvairias emocijas, ir aptarkite, kaip jie jaučiasi ir ką galėtų daryti.
- Kūno reakcijų atpažinimas – mokykite vaiką atpažinti, kaip jo kūnas reaguoja į skirtingas emocijas (pavyzdžiui, įsitempę pečiai gali reikšti nerimą).
Svarbu prisiminti, kad emocinio intelekto ugdymas – tai nuolatinis procesas, ne vienkartinė pamoka. Kasdienės situacijos suteikia daug galimybių kalbėti apie emocijas ir jų valdymą.
Iššūkiai ir kliūtys emocinio intelekto ugdymo kelyje
Nepaisant augančio susidomėjimo, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su nemažai iššūkių. Vienas didžiausių – didelis vaikų skaičius grupėse. Kai auklėtoja turi prižiūrėti 20 ar daugiau vaikų, individualiam dėmesiui ir emocijų aptarimui lieka mažai laiko.
Kita problema – kai kurių tėvų ir net pedagogų įsitikinimas, kad emocijų valdymas „ateina savaime” arba kad berniukai „neturėtų verkti”. Tokie stereotipai trukdo vaikams mokytis sveiko santykio su savo emocijomis.
Darželio „Šaltinėlis” direktorė Daiva Rimkienė pastebi dar vieną iššūkį: „Dažnai tėvai nori, kad vaikai kuo greičiau išmoktų skaityti ar skaičiuoti, bet mažiau dėmesio skiria emociniam intelektui. Tačiau būtent gebėjimas suprasti save ir kitus yra pagrindas, ant kurio statomi visi kiti įgūdžiai.”
Dar vienas iššūkis – metodinių priemonių lietuvių kalba trūkumas. Nors yra nemažai medžiagos anglų kalba, jos pritaikymas lietuviškam kontekstui reikalauja papildomų resursų ir laiko.
Tarpkultūriniai skirtumai emocijų ugdyme
Vilnius – daugiakultūris miestas, kuriame auga vaikai iš įvairių šeimų. Skirtingose kultūrose emocijos gali būti reiškiamos ir vertinamos skirtingai. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose atvirai rodyti pyktį yra nepriimtina, kitose – skatinama išreikšti visus jausmus.
Darželyje „Saulutė”, kuriame mokosi vaikai iš mišrių šeimų, auklėtoja Ingrida Valaitienė pastebi: „Pastebime, kad vaikai iš skirtingų kultūrų skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas. Mūsų tikslas – ne pakeisti jų kultūrinį pagrindą, bet padėti jiems suprasti savo jausmus ir rasti tinkamus būdus juos išreikšti.”
Šiame kontekste ypač svarbu bendradarbiauti su tėvais ir suprasti, kokios vertybės puoselėjamos šeimoje. Tik dirbdami kartu galime sukurti aplinką, kurioje vaikas jaučiasi saugus tyrinėti savo emocijas.
Praktiniai žaidimai emocinio intelekto ugdymui grupėje
Vilniaus darželių auklėtojos dalijasi žaidimais, kurie padeda ugdyti emocinį intelektą grupėje:
- Emocijų teatras – vaikai traukia kortelę su emocija ir turi ją suvaidinti, kiti spėja.
- Muzikos klausymas – vaikai klausosi skirtingų muzikos kūrinių ir pasakoja, kokias emocijas jiems sukelia muzika.
- „Kaip jaučiasi mano kūnas” – vaikai piešia savo kūno kontūrą ir spalvomis žymi, kur jaučia skirtingas emocijas (pvz., pyktis gali būti jaučiamas rankose, nerimas – pilve).
- Emocijų barometras – kiekvienam vaikui sukuriamas asmeninis „barometras”, kuriame jis gali žymėti savo nuotaiką dienos eigoje.
- Istorijų kūrimas – vaikai kartu kuria istoriją apie personažą, kuris patiria įvairias emocijas, ir aptaria, kaip jis galėtų jas valdyti.
Šie žaidimai ne tik padeda vaikams geriau suprasti savo emocijas, bet ir ugdo empatiją – gebėjimą atpažinti ir suprasti kitų žmonių jausmus. Pasitikrinkite informaciją čia.
Kai jausmai virsta spalvomis ir garsais: ateities perspektyvos
Emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose dar tik įgauna pagreitį, bet jau matome daug žadančių iniciatyvų. Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo programą „Jausmų akademija”, kurios tikslas – aprūpinti darželius metodine medžiaga ir organizuoti mokymus pedagogams.
Psichologė Jūratė Balčiūnienė, viena iš programos kūrėjų, pabrėžia: „Investicija į vaikų emocinį intelektą – tai investicija į sveikesnę visuomenę. Vaikai, kurie supranta savo jausmus, užaugę rečiau kenčia nuo psichologinių problemų, geriau sprendžia konfliktus ir kuria kokybiškesnius santykius.”
Ateityje tikimasi, kad emocinio intelekto ugdymas taps neatsiejama ikimokyklinio ugdymo dalimi, o ne papildoma veikla. Tam reikia ne tik pedagogų pastangų, bet ir sisteminio požiūrio, įtraukiant tėvus, psichologus ir visą bendruomenę.
Jei norime užauginti kartą, kuri ne tik gerai mokosi, bet ir geba kurti darnius santykius, spręsti konfliktus ir rūpintis savo psichologine gerove, turime pradėti nuo mažų žingsnelių darželyje. Juk emocijos – tai spalvos, kuriomis vaikai piešia savo pasaulį. Padėkime jiems pažinti visą spalvų paletę ir išmokti jas derinti tarpusavyje, kad jų gyvenimo paveikslas būtų harmoningas ir spalvingas.
