Kai namuose vyksta maisto karai
Kiekvienas tėvas, kuris bent kartą bandė pamaitinti trejus skirtingo amžiaus vaikus vienu maistu, žino – tai misija neįmanoma. Vienas valgo tik baltas makaronus, kitas reikalauja veganišką meniu, o trečias negali pieno produktų dėl alergijos. Pridėkite prie to tėvų poreikius (galbūt mama bando mažinti angliavandenius, o tėtis sportuoja ir jam reikia daugiau baltymų), ir gaunate virtuvės chaosą.
Problema ta, kad dauguma mitybos rekomendacijų rašomos taip, tarsi jūsų šeima būtų homogeniška grupė su vienodais poreikiais. Realybė? Visiškai kitokia. Ir tai nėra jūsų nesėkmė kaip tėvų – tai tiesiog sudėtinga logistinė užduotis, kuriai reikia strategijos, o ne idealizmo.
Kodėl vienas patiekalas visiems neveikia
Teoriškai skamba puikiai: paruoši vieną sveikai subalansuotą patiekalą, ir visi laimingi. Praktiškai? Dvejų metų vaikas išmeta brokolį ant grindų, septynmetis verkia, kad „tai atrodo keistai”, o paauglys pareiškia, kad jis dabar vegetaras (nuo vakar).
Skirtingi amžiaus tarpsniai reiškia skirtingus kalorijų poreikius. Mažas vaikas gali reikalauti 1000-1400 kalorijų per dieną, paauglys berniukas – net 2800. Bet ne tik kiekis skiriasi. Mažiems vaikams reikia daugiau riebalų smegenų vystymuisi, paaugliams – daugiau geležies augimo šuoliui, o suaugusiems dažnai reikia mažinti bendrą kalorijų kiekį.
Pridėkite prie to individualius sveikatos poreikius: alergijas, netoleravimus, medicininius apribojimus. Vienas vaikas negali riešutų, kitas turi celiakiją, trečias kovoja su antsvoriu. Ir štai jūs jau ne šeimos virėjas, o asmeninis šefas restorane su labai reikliais klientais.
Bazinė strategija: ko tikrai nereikia daryti
Pirmiausia, nustokite jaustis kalti. Jūs nesate blogai, jei neruošiate penkių skirtingų patiekalų kiekvienam valgymui. Tai ne tėvystės standartas – tai kelias į perdegimą.
Antra, nemėginkite visų patenkinti vienu metu. Kai kurie tėvai įsivaizduoja, kad turi sukurti stebuklą-patiekalą, kurį visi mėgsta ir kuris tenkina visų poreikius. Tokio patiekalo nėra. Ir jei jį sukurtumėte, kas nors vis tiek rastų priežastį skųstis.
Trečia, nedarykite iš valgio laiko demokratijos. Taip, vaikų nuomonė svarbi, bet jei leistumėte jiems visiškai spręsti, vakarienė būtų nugetsai ir ledai. Kiekvieną. Vieną. Dieną. Jūs esate suaugęs žmogus su žiniomis apie mitybą, ir jūsų darbas – vadovauti, o ne rengti referendumą dėl kiekvieno patiekalo.
Modulinė virtuvė: kaip tai veikia praktiškai
Geriausias būdas, kurį esu mačiusi veikiantį realiose šeimose, yra tai, ką vadinu „moduline virtuve”. Esmė paprasta: ruošiate bazę ir komponentus, kuriuos kiekvienas gali kombinuoti pagal savo poreikius.
Pavyzdžiui, taco vakaras. Bazė: sumaltos mėsos (arba pupelių vegetarams), tortilijos, salotos, pomidorai, sūris, grietinė. Mažas vaikas gali suvalgyti tik tortiliją su sūriu. Paauglys prisikrauna visko. Mama praleidžia tortiliją ir daro salotų dubenį su mėsa. Visi valgo tą patį maistą, bet pritaikytą savo poreikiams.
Kiti pavyzdžiai:
– Pietūs su makaronais: vieni ima paprastus su sviestu, kiti su daržovių padažu, treti prideda vištienos
– Pusryčių baras: avižiniai dribsniai, vaisiai, riešutai, jogurtas – kiekvienas susikuria savo dubenį
– Picos vakaras: viena bazė, bet kiekvienas puselis su skirtingais užpilais
Šis metodas sumažina jūsų darbą virtuvėje ir išmoko vaikus prisiimti atsakomybę už savo maistą. Ir, tiesą sakant, tai vienintelis būdas išlikti protingam, kai šeimoje daugiau nei du vaikai.
Kaip valdyti specialius poreikius nepasiverčiant pamišėliu
Kai vienas vaikas turi alergijų ar medicininių apribojimų, viskas komplikuojasi. Bet yra keletas strategijų, kurios padeda.
Pirma, nedarykite iš to didžiulės dramos. Vaikas su alergija jau jaučiasi kitoks; jums nereikia dar labiau tai pabrėžti ruošiant visiškai atskirą maistą. Ieškokite būdų, kaip pritaikyti tą patį patiekalą. Jei vienas negali pieno, naudokite augalinius pakaitatus, kurie dažnai tinka visiems.
Antra, mokykite kitus vaikus supratimo, bet ne aukos. Taip, kartais visi valgys be riešutų, nes brolis jų negali. Tai ne bausmė – tai šeimos solidarumas. Bet kartais tas brolis gaus savo specialų patiekalą, ir tai taip pat normalu.
Trečia, investuokite į žinias. Jei vaikas turi celiakiją, išmokite tikrai gerai gaminti be glitimo. Ne tuos liūdnus, sausus pakaitatus, o tikrai skanų maistą. Yra tūkstančiai resursų internete – naudokitės jais. Jūsų vaikas nusipelno valgyti skaniai, net su apribojimais.
Praktinis patarimas: turėkite atsarginį planą. Jei ruošiate patiekalą, kurio vienas vaikas negali valgyti, visada turėkite greitą alternatyvą. Tai gali būti paprastas sumuštinis, kiaušinienė ar užšaldytas patiekalas. Neturite jaustis kalti dėl to – tai pragmatizmas, ne tingumas.
Porcijų kontrolė be dramos
Viena didžiausių problemų – skirtingi kiekiai. Paauglys gali suvalgyti dvigubai daugiau nei mama, bet mažas vaikas mato tai ir taip pat reikalauja didžiulės porcijos, kurią vis tiek nesuvalgo.
Sprendimas: leiskite vaikams patiems susidėti. Pradėkite nuo mažesnių porcijų ir leiskite pridėti. Tai sumažina maisto švaistymo ir moko vaikus atpažinti savo alkio signalus. Taip, iš pradžių bus netvarkos. Taip, mažas vaikas susidės per daug ir nesuvalgs. Bet tai mokymosi procesas.
Nenaudokite savo porcijos kaip standarto. Tai, kad jūs, suaugęs žmogus, valgote tam tikrą kiekį, nereiškia, kad vaikas turėtų valgyti tiek pat (ar proporcingai). Vaikai turi natūralų gebėjimą reguliuoti savo alkį – jei mes nesugriaujame jo versdami juos „suvalgyti viską lėkštėje”.
Kai vaikas „nieko nevalgo”
Kiekvienas tėvas yra susidūręs su vaiku, kuris atrodo gyvenantis oru ir atkaklumu. Jis atsisako visų daržovių, valgo tik penkis produktus, ir jūs jau įsivaizduojate jį suaugusį su skorbuto liga.
Realybė: dauguma vaikų, kurie „nieko nevalgo”, iš tikrųjų valgo pakankamai. Jie tiesiog valgo siaurai ir nuobodžiai. Tai nėra idealu, bet ir ne katastrofa.
Štai kas veikia geriau nei spaudimas ir derybos:
– Eksponavimas be spaudimo: dėkite ant stalo maistą, kurio jie nevalgo, bet neverčiate valgyti. Kartais reikia 15-20 ekspozicijų, kol vaikas nusprendžia paragauti
– Įtraukite juos į gaminimą: vaikai dažniau valgo tai, ką patys padėjo paruošti
– Vienas saugus maistas: visada turėkite vieną dalyką ant stalo, kurį žinote, kad jie valgo. Tai sumažina stresą visiems
Bet yra riba. Jei vaikas tikrai valgo tik tris produktus, neauga normaliai ar turi ekstremalų elgesį su maistu, tai gali būti sensoriška problema ar selektyvus valgymo sutrikimas. Tai nėra „tiesiog išrankumas” – tai medicininė problema, kuriai reikia specialisto pagalbos.
Finansinė realybė: kai biudžetas riboja pasirinkimus
Kalbėkime atvirai: ruošti skirtingą maistą skirtingiems žmonėms brangu. Specialūs produktai alergiškiems vaikams kainuoja dvigubai. Organiniai produktai, kuriuos rekomenduoja visi mitybos ekspertai, ne kiekvienos šeimos biudžete.
Ir tai normalu. Jūs nesate blogas tėvas, jei perkate įprastus produktus, o ne organinius. Jūs nesate nesėkmingas, jei kartais vaikai valgo nugetsus, nes tai vienintelis dalykas, kurį visi sutinka valgyti po ilgos dienos.
Keletas būdų sutaupyti neaukojant kokybės:
– Pirkite sezoninę produkciją – ji pigesnė ir šviežesnė
– Naudokite užšaldytas daržoves – jos dažnai maistingesnės nei „šviežios”, kurios gulėjo parduotuvėje savaitę
– Ruoškite didesnes porcijas ir užšaldykite – tai sutaupo ir pinigų, ir laiko
– Baltymų šaltiniai ne tik mėsa: kiaušiniai, pupelės, lęšiai pigūs ir maistingi
Specialiems poreikiams: ieškokite bendrų produktų, kurie tinka visiems. Ryžiai, bulvės, daugelis daržovių natūraliai be glitimo ir pigūs. Nereikia pirkti brangių pakaitų kiekvienam produktui.
Kai viskas subyrėja (ir kaip su tuo gyventi)
Būkime realistai: nebus taip, kad kiekvieną vakarą visi sėdės prie stalo, valgys subalansuotą maistą ir šypsosis. Bus dienų, kai vakarienė bus varškės sūrelis ir obuolys. Bus savaičių, kai vienas vaikas atsisakys valgyti bet ką žalią. Bus laikotarpių, kai jūs tiesiog neturėsite energijos planuoti ir derinti visų poreikių.
Ir žinote ką? Tai normalu. Mitybos balansas matuojamas ne vienu valgiu ar net viena diena – jis matuojamas savaitėmis ir mėnesiais. Jei vaikas vieną dieną valgo tik makaronus, bet kitą dieną suvalgo daržovių, bendras balansas išlieka.
Svarbiausia – nepaversti valgio laiko karo zona. Stresas dėl maisto kenkia labiau nei vienas nesubalansuotas patiekalas. Jei kiekvienas vakarienės laikas virsta kova, niekas nelaimi – nei jūs, nei vaikai.
Praktiškai tai reiškia: turėkite savo standartus, bet būkite lankstūs. Taip, siekiate, kad vaikai valgytų daržovių, bet jei šiandien jie to nedaro – pasaulis nesugrius. Taip, norite, kad visi valgytų kartu, bet jei paauglys turi treniruotę ir valgo vėliau – tai taip pat gerai.
Mokykite vaikus apie mitybą, bet nedarykite iš to religijos. Jie turi žinoti, kodėl tam tikri produktai svarbesni, bet ne jaustis kalti dėl kiekvieno saldainio. Balansas reiškia ir psichologinį sveikatą, ne tik fizinį.
Ir galiausiai: prašykite pagalbos, kai reikia. Jei jaučiatės visiškai paskendę, mitybos specialistas gali padėti sukurti realistišką planą jūsų šeimai. Jei vaikas turi rimtų problemų su maistu, nelauk – kreipkis į specialistą. Tai ne silpnumo ženklas; tai protingo tėvo sprendimas.
Subalansuoti skirtingų žmonių mitybą vienoje šeimoje niekada nebus paprasta. Bet tai taip pat nėra neįmanoma. Reikia strategijos, lankstumo ir realių lūkesčių. Ir pripažinimo, kad „idealios” šeimos, kur visi valgo idealiai, tiesiog nėra – yra tik tikros šeimos, kurios daro, ką gali, su tuo, ką turi.
