Tautos Lietuvoje: įvertinkite labiausiai dialogą skatinančią iniciatyvą | NLIF

Tautos Lietuvoje: įvertinkite labiausiai dialogą skatinančią iniciatyvą

Nors viešumoje kartais mėgstama pagąsdinti migrantų ir kitataučių baubais, Lietuva nei dabar yra, nei kada anksčiau buvo monolitinė valstybė. Visais laikais šalies teritorijoje gyveno nemažai skirtingos kilmės žmonių, tad ir Tautų dialogo kategorija Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose nėra atsitiktinė. Visi šių metų nominantai puoselėja šimtmečius kartu gyvuojančių tautų tarpusavio supratimą.

Vaikų dienos centras „Padėk pritapti“

Lietuvos sakaliukų sąjungos Vilniaus miesto filialą „Padėk pritapti“ nominavę žmonės pabrėžė šio centro indėlį dirbant su skirtingų tautybių vaikais – jį lanko romai, rusai, lenkai ir lietuviai. Ne visi jie švietimo sistemoje vienodai vertinami ir tai, anaiptol, ne visada priklauso nuo šeimos, iš kurios mažieji yra kilę. „Labai svarbus emocinio intelekto ugdymas, kuris mūsų formaliame švietime pamirštamas – kuo daugiau mokyklose bus kalbama apie skirtingas tautas, jų tradicijas, tuo anksčiau vaikai išsiugdys autentišką, o ne baimėmis ir stereotipais apipintą požiūrį į tautines bendruomenes“, – įsitikinusi „Padėk pritapti“ vadovė Inga Kreivėnaitė.


Inga Kreivėnaitė – kairėje. Augusto Didžgalvio nuotr.

Multikultūriškumo stoka oficialioje sistemoje ne tik skleidžia baimes, bet ir trukdo kokybiškam vaikų, ypač romų, švietimui. Atėję į mokyklą jie dažnai nemoka lietuvių ar rusų kalbos, vadinasi, nesupranta, ko iš jų norima, o tai formuoja klaidingą pedagogų įsitikinimą, esą, jie – tinginiai, nemotyvuoti ir panašiai. „Nesaugi, skurdo rato veikiama vaikystė nulemia daugelį kitų problemų. Daugiavaikėse šeimose augantys vaikai galvoja kaip išgyventi, o ne kaip baigti mokyklą. Neraštingi tėvai nesugeba padėti mokytis, jiems stinga tėvystės įgūdžių, tad vaikai, patekę į formalią švietimo sistemą, labai greitai pasimeta“, – teigia I. Kreivėnaitė pridurdama, kad neištvėrę įtampos, vaikai nustoja lankyti mokyklą. Pasak jos, šią problemą spręsti padėtų didesnis dėmesys kitataučių mokinių poreikiams.

Dienos centre „Padėk pritapti“ vaikai ne tik ruošia namų darbus, bet ir per dainas, šokius, piešimą ar vaidybą mokosi pažinti kitas kultūras. Pavyzdžiui, organizuodami Romų kalbos dieną, visi mokosi romų šokių ir dainų, o artėjant valstybinėms šventėms, mokinukai daug kalba apie savo asmeninį santykį su Lietuva ir visų galimybes joje gyventi būnant savimi.

Daug dėmesio centre skiriama ir lygybės temai – vaikai iš socialinės aplinkos perima nemažai stereotipų, ir jie – ne tik apie kitataučius. „Kasdien kalbame apie lygiateisiškumą – tarp skirtingų tautybių, vyrų ir moterų, vaikų ir suaugusiųjų. Pastebime, kad nemaža dalis vaikų iš namų atsineša labai stereotipizuotas mergaičių ir berniukų pareigas“, – pastebi Inga Kreivėnaitė.

Lenkų diskusijų klubas


Lenkų diskusijų klubo komanda. Augusto Didžgalvio nuotr.

2014 m. grupė jaunų Lietuvos lenkų inteligentų įkūrė platformą, skirtą dviejų tautų santykių gerinimo idėjoms generuoti. Taip gimė Lenkų diskusijų klubas, suorganizavęs per 70 renginių, kuriuose apsilankė beveik 4 tūkst. žmonių, dalyvavo tokie žinomi asmenys kaip profesorius Alfredas Bumblauskas, sostinės meras Remigijus Šimašius, kiti Lietuvos ir Lenkijos intelektualai.

Tautų dialogas nūdienos kontekste ypač svarbus, kadangi į Lietuvos lenkus, kaip pastebi klubo vadovė Ewelina Mokrzecka, visuomenė vis dar žiūri gana neigiamai. „Taip yra ne dėl to, kad lietuviams trūksta geros valios kitaip vertinti lenkus, o dėl vakarietiškos praktikos ar standartų, kaip tautinės mažumos rodomos, tarkim, filmuose, serialuose, laidose ir žiniasklaidoje, stokos“, – mano ji.

Klubo steigėjai visuomenei siekia parodyti, kad šalies lenkų bendruomenė – įvairi, turinti skirtingas nuomones ir interesus. „Lenkai labai dažnai tapatinami su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, steigdami klubą, norėjome parodyti, jog ši politinė partija neatstovauja visiems šalies lenkams“, – sako E. Mokrzecka. Anot jos, iniciatoriai bendruomenę nori įtraukti į diskusijas apie valstybėje vykstančius procesus, skatinti dialogą ir pasipriešinimą kai kurių politikų eskaluojamiems konfliktams.

Šiose diskusijose laukiamas kiekvienas, gebantis pagarbiai kelti klausimus ir kartu ieškoti atsakymų. Lenkų diskusijų klube draudžiama vartoti neapykantos kalbą, vykdyti politinę agitaciją ar propagandą.

Klubo „Siabryna“ vadovas Valentinas Stech  

Valentinas Stech. Augusto Didžgalvio nuotr.

Vienas iš baltarusių klubo įkūrėjų ir dabartinis vadovas nominuotas už įdirbti minint Pranciškaus Skorinos metus taip suartinant dvi nuo seno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) gyvenusias tautas. Valentinas Stech vedė įvairius renginius, tarp kurių – paroda, skaitymai, filmo peržiūra ir kitos iniciatyvos. P. Skorina buvo visuomenės veikėjas, Vilniuje išspausdinęs pirmąją knygą LDK teritorijoje. Ji buvo išleista rusėnų – iš jos kilo ir dabartinė baltarusių – kalba.

Paklaustas, kaip dabartinėje Lietuvoje vertina baltarusių padėtį, V. Stech sako jokių problemų neįžvelgiantis, juk šimtmečiais – nuo karaliaus Mindaugo laikų – abi tautos gyveno kartu. Pasak jo, ir lietuvių, ir baltarusių kultūros gana panašios: „Ir dainos, ir nacionaliniai kostiumai, ir bendri veikėjai, ir, pavyzdžiui, šeimos.“ Baltarusių, kaip ir lietuvių, kalba po 1863–1864 m. sukilimo taip pat buvo uždrausta.

„Siabryna“ oficialiai įkurtas 1988 m. Nuo to laiko organizacija puoselėja baltarusišką kultūrą ir dialogą tarp tautų. „Kai įkūrėme savo klubą, iš viso neskyrėme žmonių pagal tautybę. Buvo visokių ir dabar tokių yra“, – nedaugžodžiauja V. Stech.

 

Nuspręsti, kas labiausiai vertas Tautų dialogo apdovanojimo, galite ČIA. Nominaciją globoja Britų taryba.

Šis straipsnis yra Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų dalis. Apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, remia Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Norvegijos Karalystės ambasada.

Plačiau skaitykite čia