Lietuva nepripažįsta asmenų su negalia kaip savo piliečių | NLIF

Lietuva nepripažįsta asmenų su negalia kaip savo piliečių

Pilietines teises turi piliečiai – konkrečios valstybės – kaip politinės organizacijos nariai. Viena ryškiausių politinio dalyvavimo teisių – rinkimų teisė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas yra pripažįstama tik Lietuvos Respublikos piliečiams.

Tačiau, pasirodo, kad ne visi Lietuvos Respublikos piliečiai yra vertinami vienodai lygūs ir/ar verti turėti vienodas politines teises. Šią savaitę Lietuvos ryto televizijos transliuoto reportažo metu (žiūrėti nuo 05 min 40 s.), žurnalistė piktinasi, kad sutrikusį intelektą turintys asmenys sulaukę 18 metų gavo “Vaigausko siunčiamus kvietimus dalyvauti rinkimuose ir balsuoti”, ir teigia, kad giminaičiai jaučiasi sukrėsti ir tuo pasipiktinę. Bet ar taip neturėtų būti? Tai yra, ar neturėtų kiekvienas pilnamečiu tapęs Lietuvos pilietis būti vertinamas kaip lygus ir pilnateisis savo valstybės narys. Kodėl žurnalistė ar p. Vaigauskas manosi galintys skirstyti Lietuvoje gyvenančius žmones į piliečius ir nepiliečius, vien dėl jų turimos psichikos ligos ar sutrikimo, senatvinės demensijos ar negalios?, nes, pasak jų “jie negali suvokti, už ką ir kaip balsuoti”? Jau net nepaisant to, kad vartojami įžeidžiantys terminai, apibūdinantys asmenis turinčius vienokius ar kitokius intelekto ar psichikos sutrikimus, panašu, kad nei vienas pašnekovas nėra susipažinęs su žmogaus teisių standartais.

Ką tokiu atveju reiškia pagrindinis visos tarptautinės teisės principas “Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis”, kuris įrašytas dar 1948 m. priimtoje JT Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Ar 2006 m. JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri užtikrina neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis.

Ar senai visame pasaulyje buvo kovojama dėl to, kad moterys įgytų teisę balsuoti ir taip dalyvauti demokratiniame valstybės gyvenime. Tai kodėl mes vis dar manome, kad galime eliminuoti tam tikras visuomenės grupes iš valstybės gyvenimo, ar tai žurnalistės ar VRK vadovo kompetencija nuspręsti, kas turi ar neturi teisę balsuoti, ar kas “gerai” ar “blogai” įgyvendina savo pilietinę teisę?

Ir ar visi “sveikieji” tą teisę įgyvendina tinkamai ir teisingai? Jeigu visuomenėje keliamas klausimas dėl vienų ar kitų visuomenės narių išskyrimo, ar “nepagrįsto” jų teisių turėjimo, ar tuomet visi kiti visuomenės nariai irgi tokia teise gali naudotis? Nes remiantis teisiniu požiūriu, nėra labiau ar mažiau teisių vertų visuomenės grupių, visos teisės turi būti vienodai užtikrinamos visiems žmonėms.

Plačiau skaitykite čia