Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva užtikrina žmonių su negalia teises | NLIF

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva užtikrina žmonių su negalia teises

2016 m. balandžio 6-7 d.d. JT neįgaliųjų teisių komitete buvo svarstoma pirmoji Lietuvos ataskaita dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo. 2006 m. JT neįgaliųjų teisių konvencija – tai vienas naujausių tarptautinių susitarimų, kurį Lietuva ratifikavo 2010 m. 2016 m. Lietuva pirmą kartą pristatė savo ataskaitą JT neįgaliųjų teisių komitetui, kuris vykdo Konvencijos stebėseną ir vertina šalių pažangą įgyvendinant Konvencijos nuostatas. Komiteto darbas ir pats stebėsenos procesas sudėtingas ir kyla daug klausimų, kokia viso šio svarstymo reikšmė, kokios priimamų komiteto išvadų ir rekomendacijų galios ir įtaka valstybių politikai. Todėl norime plačiau paaiškinti, ką Ženevoje veikėme mes – t.y. Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai drauge su savo nariais, ir kaip sekėsi valstybei dalyvauti šiame stebėsenos procese.

Vadovaujantis nustatyta tarptautinių stebėsenos mechanizmų – Komitetų darbo tvarka, prieš svarstant oficialias valstybių ataskaitas, visuomet pirmiausia yra išklausoma pilietinės visuomenės, t.y. neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų pozicija. Tokiame organizuotame susitikime su Komiteto nariais, Asociacijos “Lietuvos neįgaliųjų forumas” atstovai išsakė savo poziciją bei kritines pastabas dėl Lietuvoje iki šiol egzistuojančių diskriminacinių teisinių nuostatų, vis dar vyraujančio medicininio negalės supratimo ir modelio bei su tuo susijusios ydingos asmenų su negalia gebėjimų vertinimo sistemos bei terminologijos. Atkreiptas dėmesys į iki šiol nepatvirtintą visaapimančią Konvencijos įgyvendinimo strategiją ir vykdomą neįtraukią negalios politiką, kliūtis bei trūkumus švietimo, užimtumo, sveikatos sistemose, neužtikrinant vaikams ir suaugusiems su negalia lygių galimybių ugdytis ir dirbti, gauti vienodos kokybės sveikatos paslaugas, fizinės ir informacinės aplinkos neprieinamumo, itin lėtai vykstančios deinstitucionalizacijos reformos ir nebuvimo galimybių žmonėms su negalia gyventi savarankiškai bendruomenėje dėl bendruomeninių paslaugų stygiaus. Šie ir kiti pagrindinių žmonių su negalia asmeninių teisių (priimti sprendimus, kurti šeimą, balsuoti) realizavimo sunkumai Lietuvoje bei pačių neįgaliųjų organizacijų nepakankamas įtraukimas į visus negalios politikos formavimo bei įgyvendinimo procesus stygius buvo atvirai išsakyti Komiteto nariams. Visa pateikta informacija buvo LNF bendro daugiau nei metus trukusio darbo rezultatas, rengiant šešėlinę ataskaitą, teikiant savo rašytinę informaciją į Komiteto papildomai užduotus klausimus bei žodžiu bendraujant su Komiteto nariais, kurie susitikimo metu kėlė klausimus ir detaliau aiškinosi situaciją.

Po minėto Komiteto susitikimo su NVO atstovias, vyko oficialus Lietuvos valstybės delegacijos ataskaitos pristatymas. Džiugu, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė vadovavo Lietuvos delegacijai, kurios sudėtį sudarė atstovai iš įvairių už Konvencijos įgyvendinimą atsakingų ministerijų ir departamentų. Ministrė įžanginiame žodyje pateikė informaciją apie Lietuvoje vykdomas iniciatyvas, reformas, rengiamus įstatymų projektus bei vykdomas programas susijusias su Konvencijos įgyvendinimu. Vėliau buvo pereita prie Komiteto narių klausimų, kurie buvo užduodami blokais, atsižvelgiant į Konvencijos straipsnius, t.y. pirmiausia bendrieji įsipareigojimai ir principai, susiję su atskirų grupių asmenų su negalia teisių realizavimu (vaikų, moterų su negalia) bei bendros informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo apie neįgaliųjų teises, aplinkos prieinamumo (Konvencijos 1-10 str.). Po šio bloko klausimų ir Lietuvos atsakymų, bei po jų sekusių kai kurių Komiteto narių pasisakymų tapo akivaizdu, kad Lietuvoje dar sunkiai įveikiama egzistuojanti neįgalių žmonių diskriminacija, kad Lieuvoje vis dar yra gajūs stereotipai, o visuomenės švietimas vyksta itin vangiai, fragmentiškai, nėra aiškūs pasiekti rezultatai, kad Lietuvos dar laukia ilgas kelias “kopiant į aukštą kalną” siekiant lygių galimybių užtikrinimo.

Plačiau skaitykite čia