Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją paspartinti LGL skundo dėl ES teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje tyrimą | NLIF

Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją paspartinti LGL skundo dėl ES teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje tyrimą

Š. m. balandžio 4 dieną Europos Parlamento (EP) LGBTI teisių grupės atstovai kreipėsi į Europos Komisiją (EK) su prašymu paspartinti LGL skundo dėl Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje tyrimą. Oficialiu laišku EP LGBTI teisių grupė prašo Europos Komisiją informuoti apie tolesnius bendardarbiavimo su atsakingomis Lietuvos valdžios institucijomis rezultatus. EP LGBTI teisių grupė taip pat pabrėžia, kad tyrimai dėl LGBTI asmenų pagrindines teises suvaržančių ir ES teisės reikalavimus pažeidžiančių įstatymų privalo būti neatidėliotini.

Į Europos Komisiją dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę nevykdymo asociacija LGL kreipėsi 2014 metų spalio 25 dieną. 2015 metų liepos 13 dieną nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL gavo Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato pranešimą, kuriuo informuojama, jog Europos Komisija pradėjo tirti asociacijos LGL skundą dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje.

Oficialiame skunde, parengtame bendradarbiaujant su Europos LGBTI asmenų organizacija „ILGA-Europe“, akcentuojama, kad Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę. Ši teisė turi būti užtikrinama kiekvienam individui, nepriklausomai nuo jo tautybės, įsitikinimų, amžiaus, seksualinės orientacijos bei kitų pagrindų, ir nepilnamečių apsauga negali būti tikslas pažeisti šį principą.

2013 metų birželio mėnesį Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) priėmė sprendimą apriboti dviejų vaizdo klipų, kuriais buvo kviečiama į Vilniuje vykusias „Baltic Pride 2013“ eitynes, rodymą. LRT tuomet pasiūlė vieną jų rodyti tik po 23 val. pažymėjus ženklu S, kitą – tik nuo 21 valandos pažymėjus ženklu N-14. 2013 metų liepos mėnesį asociacija LGL kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl nepagrįstai apribotos teisės skleisti pozityvią informaciją. 2013 metų rugsėjo 23 dieną Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė nusprendė, kad Lietuvos radijas ir televizija, apribojęs LGBT* bendruomenės eitynių reklamą, įstatymų nepažeidė.

2014 metais asociacijos LGL socialinės kampanijos „KEISK“ vaizdo klipo kelią į televizijos eterį taip pat užkirto cenzūra. Viešųjų pirkimų konkurse dalyvavusios Lietuvos komercinės televizijos, gavę rekomendacinio pobūdžio Žurnalistų etikos tarnybos specialistų išvadą, atsisakė transliuoti klipą motyvuodamos galimybe pažeisti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. LGBT* asmenų žodžio ir saviraiškos teisių suvaržymus mūsų šalyje pasmerkė Lietuvos psichologų sąjunga bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ir „ILGA-Europe“.

Socialinės kampanijos „KEISK“ vaizdo klipas, kuriuo siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT* asmenis, Lietuvos televizijų eterį pasiekė tik praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo sukūrimo. Asociacijos LGL vaizdo klipą nuo š. m. vasario 13 dienos be apribojimų transliavo televizija „Info TV“.

ES sutarties 2 straipsnyje teigiama, jog Sąjunga grindžiama tokiomis pamatinėmis vertybėmis kaip pagarba asmens orumui, laisvei, demokratijai ir lygybei. Šios vertybės atspindi bendrą ES valstybių narių įsipareigojimą siekti visų ES piliečių nediskriminavimo. ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis taip pat įtvirtina teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. ES pagrindinių teisių chartija draudžia diskriminaciją dėl lyties, rasės, kalbos, religijos, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos šios teisės įgyvendinimo kontekste.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 2010/13/ES įtvirtina valstybių narių pareigą apsaugoti nepilnamečius nuo žalingos informacijos. Kita vertus, minėta direktyva aiškiai nurodo, jog priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti nepilnamečių fizinį, protinį bei moralinį vystymąsi, turėtų būti atidžiai suderintos su pagrindine žmogaus teise į saviraiškos laisvę, kurią numato ES pagrindinių teisių chartija.

Nacionalinės LGBT* teisių asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko tikisi, kad Europos Komisijos vykdomas tyrimas dėl ES teisės aktų įgyvendinimo pažeidimų mūsų šalyje atkreips dėmesį į LGBT* asmenų žodžio ir saviraiškos laisvių suvaržymus mūsų šalyje: „Pozityvios informacijos apie LGBT* asmenis viešojoje erdvėje draudimas yra žalingas visuomenei, nes skatina netoleranciją, patyčias ir neapykantos nusikaltimus.“ LGL vadovas pabrėžia, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į saviraiškos ir žodžio laisvę: „Neatskiriama nuo asmens orumo bei pilnatvės, ši teisė yra esminis pliuralizmo principais paremtos demokratinės visuomenės pamatas. Visos ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pareigą gerbti, ginti ir skatinti saviraiškos ir žodžio laisvę“.

Apie Europos Parlamento LGBTI teisių grupės laišką Europos Komisijai taip pat rašė naujienų portalas 15min.lt.

Plačiau skaitykite čia