Nevyriausybinės organizacijos reikalauja informacijos apie trečius metus vykdomos globos namų pertvarkos rezultatus | NLIF

Nevyriausybinės organizacijos reikalauja informacijos apie trečius metus vykdomos globos namų pertvarkos rezultatus

Jau praėjo daugiau nei dveji metai, kai buvo patvirtintas globos sistemos pertvarkos veiksmų planas, numatantis perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams. Tai pakankamas laikotarpis pradėti įgyvendinti konstruktyvius veiksmus ir pasiekti pradinių rodiklių, tačiau iki šiol visuomenei ir žmonių su negalia nevyriausybinėms organizacijoms yra visiškai nežinomi pertvarkos tarpiniai rezultatai. Negaudamos tokių duomenų nevyriausybinės organizacijos negali įgyvendinti reformos stebėsenos ir vertinimo, nors šią funkciją pagal pertvarkos veiksmų planą turi atlikti.

Nepaisant įsipareigojimų palaipsniui atsisakyti institucinės globos, negalią turintys asmenys ir toliau savivaldybių yra siunčiami į globos įstaigas, o eilėje į jas patekti nuolat laukia apie 200 asmenų[1].

Nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“ parengė trumpą vaizdo klipą, kuriuo siekiama pradėti diskusiją apie globos namų reformos eigą ir jos tikslus – t. y. aiškiai atsakyti, kas jau padaryta, kada globos institucijų nebeliks, ir kokios bendruomeninės paslaugos jas pakeis.

Vaizdo klipą apie globos sistemos pertvarką galite peržiūrėti čia

Psichikos sveikatos perspektyvos drauge su savo partneriais kviečia dalintis šiuo filmuku socialiniuose tinkluose ir taip atkreipti dėmesį į daugiau kaip 6000 mūsų bendrapiliečių, kurie priversti gyventi laisvės suvaržymo sąlygomis vien dėl jų turimos negalios.

Taip pat organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“ drauge su Lietuvos neįgaliųjų forumu ir koalicija „Už vaiko teises“ reikalauja atsakingų institucijų ( LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) užtikrinti sąlygas atlikti pertvarkos stebėseną ir suteikti šią informaciją:

1. Kada bus priimtas patekimo į institucinės globos įstaigas moratoriumas, siekiant, kad žmonės su negalia (o taip pat ir vaikai su negalia!) nebepatektų į šias įstaigas, taip sukuriant pareigą vietos savivaldybėms suteikti jiems bendruomenines individualizuotas paslaugas jų gyvenamojoje vietoje?

2. Kokios bendruomeninės paslaugos inicijuojamos savivaldybėse kad būtų įgyvendintas Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnis (ir mažėtų laukiančiųjų į globos įstaigas eilė)?

3. Kada numatoma uždaryti pirmąją žmonių su negalia bei vaikų/jaunimo su negalia stacionarios globos instituciją, ir kada bus planuojama uždaryti visas?

Šie reikalavimai išsiųsti LR Vyriausybei ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Primename, kad Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri teisiškai įpareigoja žmonėms su negalia užtikrinti tokias pat teises, kokias turi visi piliečiai. Prie šių teisių priskirtina ir 19 straipsnyje numatoma teisė gyventi savarankiškai ir būti įtrauktiems į bendruomenę, kurią esmingai pažeidžia šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti stacionarios globos sistema.

Perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas (2014 -2020) LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo patvirtintas 2014 m. vasario 14 d.

Absoliuti dauguma žmonių su intelekto sutrikimais ir psichosocialine negalia, netekę artimųjų globos, apgyvendinami didelėse globos institucijose. Tokių globos namų Lietuvoje yra 42 ir juose gyvena 6862 žmonės, iš jų beveik 700 – vaikai. Gyvendami po kelis kambaryje, turėdami paklusti bendrai tvarkai, institucijose jie praranda savarankiškumo įgūdžius, netenka privatumo, žmogiško orumo.

Plačiau skaitykite čia