Smurtas prieš vyresnes moteris: aukso amžius virsta kančiomis | NLIF

Smurtas prieš vyresnes moteris: aukso amžius virsta kančiomis

Keturiolikos metų mergaitė, prievartauta daugybę kartų, patyrusi kelis abortus, ir garbaus amžiaus senolė, kentėjusi vaikų smurtą. Emocinis ir fizinis smurtas artimoje aplinkoje Lietuvai kainuoja daugiau nei milijardą eurų per metus, tačiau nubausti juo savo problemas sprendžiančius dažnai pritrūksta įrodymų. Viena iš tyliausiai savo istorijas pasakojančių smurtą patiriančių grupių – vyresnio amžiaus moterys.

Kenčia nuo vaikų ir partnerių

Prieš trejus metus ilgą smurto periodą išgyvenusi, skriaudžiamų moterų beviltiška padėtimi nusivylusi pagyvenusi vilnietė pratrūko – nusprendė susideginti norėdama atkreipti dėmesį į šią pensinio amžiaus problemą, apie kurią jos bendraamžės nekalba. Išėjusi iš namų, staiga prisiminė skaičiusi straipsnį apie Vilniaus miesto krizių centrą ir užsuko į šią organizaciją pasikalbėti. Papasakojusi sunkią gyvenimo istoriją ir apie norą atkreipti visuomenės dėmesį į smurto prieš moteris problemą, po truputį atrado sau priimtiniausią išeitį iš susidariusios situacijos. Po kurio laiko, pabendravusi su specialistais, vilnietė išsiskyrė su vyru, jų vaikai tapo saugesni, o pati moteris ėmė sportuoti, vesti renginius, susikūrė geresnį gyvenimą.

„Smurtą vyresnio amžiaus moterys patiria nuo vaikų arba nuo garbaus amžiaus gyvenimo palydovų, su kuriais užmezgė santykius, susilaukė atžalų ir galvojo, kad turės ramią, saugią senatvę. Ir staiga tos ramios, saugios senatvės nėra. Atrodytų, tai aukso amžius, kada vaikais rūpintis nebereikia, kai tu gali gyventi sau – bet gyventi negali.

Smurtas visai neseniai „išėjo iš namų“ ir tapo visuomeniniu reiškiniu, dar neseniai tai buvo privatus reikalas, jei moteris skirdavosi, žmonės kalbėdavo – ką tu, toks vyras, su juo galima gyventi, tu nemoki. Jos toje epochoje užaugusios, subrendusios, vaikus užauginusios“, – apie sunkiai besikeičiančius vyresnio amžiaus moterų įpročius pasakojo Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė.

Krizių centro darbuotojams neseniai teko pasirūpinti ligota pensininke, kurią savo verslą sumanę kurti dukra ir žentas vertė parduoti būstą. Moteriai nesutikus, artimieji bausdami ja nesirūpino – netekusi daug svorio, kurį laiką nevartojusi reikalingų vaistų senjorė į specialistų globą pateko jos būkle susirūpinus kaimynams. Šiuo metu ji prižiūrima senelių globos namuose.

Apie vyresnio amžiaus moterų patiriamą fizinį, emocinį smurtą, piktybišką nepriežiūrą, pasak N. Dirginčienės, mūsų visuomenėje dar kalbama nedaug, nors dažnu atveju joms tokiuose santykiuose su artimaisiais teko gyventi nuo pat jaunystės. Ji prisiminė susitikimą su pagyvenusių žmonių choro narėmis – prie arbatos puodelio jos išpasakojo savo istorijas. „Praktiškai visos moterys verkė dėl to, kad jų jaunystėje nebuvo jokių pagalbos centrų, nes smurtinis patyrimas atėjęs iš labai seniai, negali sakyti, kad tai pilietinės demokratinės valstybės požymis.

Jos sakė, kad, nukentėjus nuo smurto, belikdavo eiti laukais, paverkti šieno kaugėje, pasiguosti kaimynei. Pagyvenusių moterų smurtas yra kompleksinė problema – ir sveikatos, sumažėjusios finansinės galios. Apsaugos nuo smurto įstatyme yra sąvoka „pasyvus smurtas“ arba neveika, kai žmogui nepadedi ir jis dėl to gali numirti“, – atkreipė dėmesį Vilniaus miesto krizių centro atstovė.

Plačiau skaitykite čia