Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje – įmanoma ir naudinga visoms pusėms! | NLIF

Žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje – įmanoma ir naudinga visoms pusėms!

Valakupių reabilitacijos centro organizuotoje konferencijoje apie socialinę verslo atsakomybę ir žmonių su negalia įdarbinimą mokslininkai ir darbdaviai dalinosi patirtimi, kaip žmones su negalia įtraukti į darbo rinką, kad laimėtų visos pusės.

Europos reabilitacijos platformos ekspertas Guus van Beek iš Nyderlandų pasakojo apie nišas atviroje darbo rinkoje, kur žmonės su negalia gali dirbti. Eksperto teigimu, jei kompanija svarsto apie žmonių su negalia įdarbinimo galimybę, pirmiausia turi permąstyti paprastas užduotis, kurias atlieka aukštos kvalifikacijos darbuotojai, bet gali atlikti ir mažesnių gebėjimų žmonės. Pavyzdžiui, žmonės su intelekto sutrikimais negali pakeisti profesionalių mechanikų, tarkim, automobilių taisykloje, bet jie puikiai susidoroja su darbo vietos paruošimo darbais, su pačiom paprasčiausiom užduotim. Kam mechanikui gaišti laiką plaunant automobilį ar rūšiuojant įrankius, tokį darbą galima patikėti žemėsnės kvalifikacijos darbuotojams. Lygiai tokia pati schema veikia ir ligoninėse, parduotuvėse ar bet kokioje kitoje įmonėje, kur darbo užduotys yra įvairaus sunkumo. Ekspertas siūlo pradėti kalbėti ne tik apie darbo vietos pritaikymą, tačiau ir apie darbo proceso pritaikymą žmonės su negalia, tai sudarytų gerokai platesnes galimybes darbuotojams su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje.

Pasak Guus van Beek, vienoms įmonėms socialinė atsakomybė tėra dalis viešųjų ryšių ir apsiriboja deklaracijomis, o kitose ji atsispindi veiksmuose, tuomet tai ir gali vadintis socialine atsakomybe arba tiesiog rūpesčiu bendruomene, kurioje ta įmonė veikia. Kodėl darbdaviui apsimoka būti iš tiesų socialiai atsakingam? Guus van Beek atsako, jog nauda – ir socialinė, ir piniginė. Sėkmingiausi ir tvariausi verslai, jo teigimu, yra tie, kurie turi ne tik piniginius tikslus, bet ir socialinius – sukurti darbo vietas, teikti paslaugas, dirbti savo bendruomenei, ir jei tai daroma nuosekliai ir kokybiškai, ateina ir pinigai, ir reputacija. Reikia suprasti, kad kai darbo vieta ir darbo procesas yra pritaikytas žmogui pagal jo gebėjimus, jis dirba kaip bet koks kitas darbuotojas ir savo atlyginimą užsidirba, taigi čia nelieka vietos įdarbinimui „iš gailesčio“ ar verslo nuostoliams. Kai sudaromos sąlygos dirbti, laimi ir darbdavys, ir darbuotojas. O sociologiniai tyrimai rodo, jog sėkmingai veikinačių kompanijų vadovai ypatingai patenkinti savo darbuotojais su negalia, nes jie išsiskiria lojalumu, motyvacija ir atsakingumu.

Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvoje taip dirbantis prekybos centrų tinklas RIMI, įdarbinantis įvairias negalias turinčius salės darbuotojus ir kasininkus pardavėjus. Nors valstybė ir garantuoja žmonių su negalia darbo vietos steigimo, bei darbo užmokesčio subsidijas, tačiau RIMI tuo nesinaudoja ir sako, kad darbuotojai su negalia nesiskiria nuo įprastų, esą jie, kaip ir kiti, jei nori dirbti, tai puikiai ir dirba. Prieš kelis metus, kai RIMI pradėjo šią iniciatyvą, daug kam atrodė keista matyti kaip žmonės su negalia aptarnauja klientus. Bet dabar tai jau įprasta ir, kaip sako patys RIMI atstovai, klientai netgi labiau renkasi tą kasą, kurią aptarnauja žmogus su negalia.

Plačiau skaitykite čia.