Sprendėme, ar Lietuva subrendo vienalyčių porų partnerystei | NLIF

Sprendėme, ar Lietuva subrendo vienalyčių porų partnerystei

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL vakar suorganizavo mokymus – diskusiją vienalyčių porų santykių įteisinimo tema. Klausimas „ar Lietuva subrendo vienos lyties partnerystės įteisinimui?“ gali būti vertinamas dvejopai: viena vertus, nė viena visuomenė nebuvo visiškai subrendusi ir dovanai neįteikė partnerystės įstatymo. Jos visada  iškovojamos nevyriausybinių organizacijų ir LGBT* teisių aktyvistų pastangomis. Kita vertus, diskutuojant šia tema, svarbu atsižvelgti ir į socialinę aplinką – ją lemia tradicijos, religija bei politinė situacija. Skirtingos visuomenės gyvena skirtingomis sąlygomis, tad šeimos teisinis reguliavimas ir priimamas skirtingai.

Teisininkas Vytautas Mizaras savo pranešimą „Tos pačios lyties asmenų šeimos teisinių santykių reguliavimas: būdai, poreikis, problemos“ pradėjo apžvelgdamas dar nuo viduramžių vyraujančias šeimos kūrimo tradicijas. Anot jo, egzistuoja du šeimos sudarymo modeliai: pirmasis – asmeninis, kai pora nusprendžia gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį; antrasis – valdžios reguliuojamas, kai valstybė ir religija sureguliuoja santykius bei jų pasekmes. Būtent pastaroji samprata ir apribojo tos pačios lytiems šeimoms galimybę registruoti bendrą gyvenimą, kurį tik pastaraisiais dešimtmečiais ėmė įteisinti Vakarų šalys.

Šiuo metu tos pačios lyties šeimų santuoką ar partnerystę yra įteisinusios kelios dešimtys valstybių, valstijų ir apygardų. Daugelyje jų tai įvyko teisinių procesų dėka, kuomet teismas pripažino šalių įstatymus prieštaraujančius Konstitucijoms. Lietuvos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeima yra sudaroma dviejų žmonių valia ir ji yra aukščiau įstatymo. Tai sukuria galimybę tokiam įstatymui atsirasti ir Lietuvoje, tačiau turi atsirasti pirmosios poros, kurios kreipiasi į teismą. Pirmiausia – dėl to, kad Lietuva taip ir nepriėmė Civiliniame kodekse numatyto partnerystės įstatymo. Nors jis reguliuotų tik skirtingų lyčių bendrą gyvenimą, tai jau būtų precedentas įteisinti ir vienalyčių porų šeimas.

TJA valdybos narys Mindaugas Kluonis pristatė socialdemokratės Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės 2011 m. spalį užregistruotą partnerystės įstatymo projektą. Šis per praėjusią Seimo kadenciją net keletą kartų buvo atmestas dar nepradėjus jo svarstyti posėdžio metu. Tiesa, galutinis variantas apima tik skirtingų lyčių poras, kadangi buvo manyta, jog toks nuosaikus įstatymas lengviau įveiks pasipriešinimą Seime.

Teisininkas, Liberalų Sąjūdžio Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ir Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos vykdantysis direktorius Tomas Baranovas pasidalino patirtimi keliaujant po Rytų Europos regioną ir pastebėjimais, kad Rusija tą pačią taktiką ir retoriką naudoja  siekdama įbauginti visuomenę bei pasipriešinti Europos vertybėms. Anot pašnekovo, Lietuvos politikams būtinas nacionalinis susitarimas dėl europinių vertybių įdiegimo mūsų politinėje darbotvarkėje.

Bendrą kalbėtojų diskusiją papildė LGL vadovas Vladimiras Simonko, papasakojęs apie savo patirtį ir ilgametį siekį sukurti partnerystę Lietuvoje. Kalbėdami apie ateities perspektyvas pašnekovai nebuvo optimistiški: dabartinis parlamentas yra per daug atskaitingas rinkėjams, dėl to belieka laukti 2016 metų rinkimų  ir tikėtis, kad valdančioji dauguma nestigs politinės valios priimti lygiateisišką sprendimą.

Plačiau skaitykite čia.