Rugilė Butkevičiūtė: „Smurtą patyrusiems bendruomenės palaikymas nepaprastai svarbus“ | NLIF

Rugilė Butkevičiūtė: „Smurtą patyrusiems bendruomenės palaikymas nepaprastai svarbus“

Rugpjūčio 7 dieną Telšiuose vyks informacinis-edukacinis renginys „KARTU: įtraukios bei saugios bendruomenės kūrimas“ kartu su Moterų informacijos centro programų vadove bei teisininke Rugile Butkevičiūte. Artėjant renginiui su lygių galimybių ir smurto artimoje aplinkoje eksperte aptarėme diskriminacijos ir stereotipų lyties pagrindu problematiką, galimus smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo būdus bei bendruomeniškumo svarbą priešinantis šio pobūdžio smurtui.

Kaip susidomėjote lyčių lygybės problematika Lietuvoje? Kas paskatino profesionaliai domėtis šia sritimi?

„Esu baigusi teisės magistrantūrą. Studijuodama bakalauro studijose ieškojau vietos atlikti teisinę praktiką. Domėjausi įvairiomis advokatų kontoromis, tačiau internete pastebėjau skelbimą, kad Moterų informacijos centras ieško savanorių teisininkų. Centro vizija, kad nė vienas asmuo negali būti diskriminuojamas dėl savo lyties, buvo labai artima mano vertybėms. Taigi perėjau atranką ir pradėjau teikti nemokamas teisines konsultacijas moterims. 2009 metais pradėjusi dirbti šį darbą pamačiau, kad labai daug moterų susiduria su diskriminacija dėl lyties ir smurtu artimoje aplinkoje. Jaučiau, kad šis darbas prasmingas, tad organiškai prisijungiau prie kitų organizacijos projektų. Moterų informacijos centre dirbu jau dešimt metų. Šiuo metu užimu programų vadovės ir teisininkės pareigas. Kuo daugiau profesionaliai domiuosi lyčių lygybės tematika, tuo labiau suprantu, kad net po dešimtmečio veiklos šioje srityje negaliu savęs vadinti eksperte. Nuolat sužinau ką nors naujo. Nė viena darbo diena nebūna nuobodi. Manau, kad ir toliau dirbsiu šioje srityje.“

Diskriminacija ir stereotipai lyties pagrindu mūsų visuomenėje yra labai paplitę. Ar galite plačiau pakomentuoti šio reiškinio priežastis?

„Diskriminacija lyties pagrindu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra labiausiai paplitusi diskriminacijos forma. Šios formos diskriminaciją lemia mūsų visuomenėje įsišakniję stereotipai. Stereotipo sąvoka yra pakankamai sena. Ji pirmą kartą socialine prasme pavartota 1922 metais. Stereotipai gyvavo praeityje, egzistuoja dabar ir bus ateityje, nes stereotipas yra supaprastintas tam tikros grupės vaizdinys. Gyventi remiantis stereotipais, kuriuos paveldėjome iš savo senelių ir tėvų, žmonėms yra paprasčiau. Stereotipai jiems padeda susidaryti struktūrizuotą pasaulio vaizdą neįdedant jokių pastangų. Su stereotipais kovoti yra pakankamai sudėtinga, nes jie yra labai plačiai paplitę. Stereotipai lyties pagrindu moteris ir vyrus „uždaro“ savotiškose „lyčių dėžutėse“. Visuomenė jiems priskiria tam tikras „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ normas.

Neseniai grįžau iš vizito Artimuosiuose Rytuose. Viešėjau Maroke ir Egipte. Ten bendravau su vyresnio amžiaus moterimis. Jos minėjo, kad vaikščiodamos gatve vis dar turi nuleisti galvą, kad išvengtų seksualinio pobūdžio užuominų, kurias gatvėje laido tiek maži berniukai, tiek suaugę, tiek senyvi vyrai. Kodėl jie tai daro? Todėl, kad nori įrodyti savo „vyriškumą“. Asmeniškai teko tai patirti tiek Kaire, tiek ir Vilniuje.

Kitas pavyzdys: klasėje mokosi 25 šešiolikos metų amžiaus paaugliai. Iš vaikinų tikimasi, kad jie greičiau sukurs romantinius santykius ir turės ne vieną merginą. Tuo tarpu, šioje klasėje sėdinčios merginos yra mokomos būti kukliomis, save „saugoti“ vienam vyrui ir kuo ilgiau nekurti romantinių santykių. Taip veikia lyčių stereotipai: nuo labai jauno amžiaus berniukai ir mergaitės turi laikytis visuomenės primestų lyčių standartų. Tad gyvename „lyčių dėžutėse“ ir esame jų įkaitai.

Taip pat plačiai paplitęs mitas, kad lyčių stereotipai neigiamai veikia tik moteris. Jie lygiai taip pat turi neigiamą poveikį ir vyrams: iš jų reikalaujama būti šeimos maitintojais, visada stipriais vyrais, nerodyti emocijų. Jei vyras neatitinka šių primetamų standartų, jis neretai ima vartoti alkoholį ir kitas psichotropines medžiagas. Ką daryti tuomet, jei aš privalau išlaikyti šeimą, bet netekau darbo ar uždirbu nepakankamai? Tokie atvejai kartais baigiasi ir savižudybėmis. Taigi lyčių stereotipai žalingai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus bei visą visuomenę.“

Moterys dažnai diskriminuojamos ne tik dėl lyties, bet ir priklausymo kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Su kokiomis specifinėmis problemomis susiduria kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausančios moterys?

„Praėjusiais metais stažavausi Amerikoje. Keturis mėnesius gyvenau Virdžinijos valstijoje, dažnai lankiausi Vašingtone. Ten susipažinau su moterimis iš labai skirtingų pasaulio valstybių, kuriose vyrauja skirtingos kultūros ir religijos. Bendraudama su jomis pakeičiau savo požiūrį. Anksčiau turėjau susidariusi labai vienodą moterų vaizdinį. Pamačiau labai didelius moterų skirtumus ir problemas, su kuriomis susiduria moterys su negalia, juodaodės moterys, ar LBT bendruomenei priklausančios moterys. Taigi be to, kad susiduria su diskriminacija dėl lyties, jos susiduria ir su kitomis diskriminacijos formomis. Šis reiškinys yra vadinamas daugialype diskriminacija. Taigi vyresnio amžiaus moteris su negalia, arba lesbietė, kuri nori dalyvauti darbo rinkoje, Lietuvoje susidurtų su daugialype diskriminacija. Lietuvoje diskriminacija dėl lyties labiausiai paveikia vyresnio amžiaus moteris. Šioms moterims ypatingai sunku susirasti darbą.“

Kokios pagrindinės priežastys lemia nevienodą moterų ir vyrų padėtį Lietuvoje? Kaip prie lyčių stereotipų formavimo prisideda žiniasklaida ir verslas?

„Nevienodą moterų ir vyrų padėtį Lietuvoje lemia tai, kad mes vis dar baiminamės kalbėti šia tema. Lyčių lygybės problematika vis dar yra laikoma išimtinai moterų klausimu. Plačiai paplitęs ir mitas, kad siekiant moterų lygybės mažės vyrų turimos teisės. Keičiant šį visuomenės požiūrį labai svarbų vaidmenį vaidina žiniasklaida.

Dalyvaudama Jungtinių Tautų „Civilizacijų aljanso“ programoje neseniai lankiausi Maroke. Vizito metu lankėmės vietinėje televizijoje „2M“, kurioje įsteigtas specialus lyčių lygybės komitetas. Šio komiteto tikslas – užtikrinti, kad visose televizijos programose nebūtų įprasminami lyčių stereotipai ir neigiamas moterų ir vyrų vaizdavimas. Komitetas siekiant užtikrinti lyčių požiūriu jautrią kalbą peržiūri visus laidų vedėjų tekstus ir scenarijus. Lyčių lygybės komitetas taip pat įsteigė apdovanojimą už geriausio moters įvaizdžio reklamoje sukūrimą. Apdovanojimai teikiami jau antrus metus, o atrankoje dalyvauja nemažai reklamos agentūrų. Tokiu būdu kovojama su reklamos rinkoje įsigalėjusiu požiūriu, kad „seksas parduoda“.

Taigi televizija prisiima atsakomybę ir formuoja teigiamą moterų ir vyrų įvaizdį. Viliuosi, kad šis gerosios praktikos pavyzdys bus pritaikytas ir Lietuvoje. Tai turėtų pozityvios įtakos prie televizijos ekranų sėdinčioms mergaitėms, berniukams ir kitiems mūsų visuomenės nariams.“

Kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie diskriminacijos lyties pagrindu mažinimo Lietuvoje? Kokios naudos kiekvienas iš mūsų sulauktų, jei moterų ir vyrų padėtis Lietuvoje būtų lygiavertė?

„Lyčių stereotipus kuria ir palaiko visuomenė. Jei suvoksime, kad mes taip pat priklausome visuomenei, tai mus priartins prie moterų ir vyrų nelygybės problemos sprendimo. Taigi skatinčiau visus pradėti nuo savęs. Dažnai klausiu suaugusių žmonių apie jų lūkesčius mergaitėms ir berniukams. Dažniausiai jie atsako, kad lūkesčius tiek mergaitėms, tiek berniukams kelia vienodus: kad gerai mokytųsi, būtų mandagūs ir t.t. Ilgiau pabendravus tėvai, seneliai ir kaimynai pripažįsta, kad lūkesčiai vis dėlto nėra vienodi. Pavyzdžiui, vis dar labiau drausminame besikeikiančias mergaites nei tą patį darančius berniukus. Mergaitės vis dar turi palyginti daugiau pareigų namie, yra kviečiamos padėti dengti stalą, plauti indus. Berniukai skatinami būti „vyriškais“ ir domėtis sportu. Pačiai yra tekę matyti, kai sportu nesidomintys berniukai yra varu varomi į treniruotes. Taigi iš berniukų tikimasi, kad jie domėsis sportu ir automobiliais.

Raginčiau kritiškai apmąstyti savo kasdieninius veiksmus. Turėtumėme suteikti galimybę vaikams domėtis tuo, kas juos domina. Nuvykę į degalinę desperatiškai neieškokime padėti galinčio vyriškio. Jei degalinėje dirba moteris, matyt ji turi kompetencijos spręsti su automobiliais susijusias problemas. Taigi pradėkime nuo savęs ir neskirstykime žmogaus kompetencijų pagal lytį. Prisidėti prie lyčių lygybės užtikrinimo galime mes visi, nes iš mažų dalykų ir susideda didelės problemos, kurias mes turime. Pavyzdžiui, Lietuvoje neretai kalbama apie informacinių technologijų specialistų trūkumą. Galbūt vertėtų paskatinti merginas aktyviau rinktis šią profesiją?“

Kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje? Kokios efektyviausios smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonės? Kokį vaidmenį smurto prevencijos srityje vaidina aktyvios bendruomenės?

„Su asmenimis, patyrusiais smurtą artimoje aplinkoje, dirbu jau dešimtmetį. Šio pobūdžio smurto mastas yra labai didelis. Vis dar yra labai daug nematomo smurto artimoje aplinkoje. Taigi skatinčiau visus skaitytojus atkreipti dėmesį į smurto artimoje aplinkoje ženklus. Jeigu santykiuose jaučiatės negerai, bijote savo antrosios pusės, esate kontroliuojamas – tai pirmi smurto artimoje aplinkoje pavojaus ženklai.

Pirmiausia reikia atsiminti, jog smurtaujama dėl vienintelės priežasties. Ne, tai ne alkoholio vartojimas, stresas ar darbo netekimas. Smurtaujama tik dėl to, kad norima jus kontroliuoti. Be to, smurtaujama absoliučiai sąmoningai. Neretai girdžiu pateisinimų, kad žmogus prarado darbą, buvo prastos nuotaikos, pavartojo per daug alkoholio ir dėl to nesuvokė savo veiksmų. Taip nėra. Smurtaujama sąmoningai ir visiškai aiškiai suvokiant savo veiksmų pasekmes. Smurtautojai tai daro pakankamai „profesionaliai“, nepalikdami smurto žymių. Smurto artimoje aplinkoje klausimas yra sudėtingas, nes dažniausiai smurtą mato tik nukentėjęs žmogus. Žinome daug atvejų, kai smurtautojas kaimynams yra pats geriausias kaimynas, o darbdaviams – pats geriausias darbuotojas. Jie visi būna šokiruoti sužinoję, kad šis žmogus yra smurtautojas. Taigi, jei smurto auka jumis pasitiki ir papasakoja apie patirtą smurtą, nereikėtų smurto fakto kvestionuoti.

Visame pasaulyje smurtautojai naudoja tą patį smurto modelį. Jis vadinamas „smurto ratu“. Auką stengiamasi kontroliuoti naudojant psichologinį smurtą, žeminant jos savivertę, pašiepiant jos išvaizdą ar būdo savybes, per tam tikrą laiką izoliuojant žmogų nuo jo artimųjų ir draugų. Kai žmogus yra izoliuojamas nuo išorinio pasaulio, jį labai paprasta kontroliuoti. Jei esi vienas ir negali pasikalbėti su niekuo kitu, tik smurtaujančia antrąja puse, tavimi galima manipuliuoti kaip marionete. Smurtautojas aukai taip pat grasina, kad „atims“ vaikus ar juos nuteiks. Aukai primetama ir kaltė dėl iširusių santykių bei fakto, kad vaikai augs be vieno iš tėvų. Taigi smurtautojai naudoja visus šiuos kontrolės modelius, o jei jų neužtenka – tuomet pasitelkiamas fizinis ir seksualinis smurtas. Jei atpažįstate šiuos ženklus – kreipkitės į Specializuotos pagalbos centrus savo gyvenamojoje teritorijoje. Jums bus suteikta nemokama psichologo ir teisininko konsultacija. Vienam žmogui ryžtis nutraukti smurtinius santykius yra neįtikėtinai sunku.

Aktyvios bendruomenės vaidina labai svarbų vaidmenį teikiant pagalbą patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje. Visų pirma, asmeniui yra sunku pripažinti net sau, kad jis gyvena smurtiniuose santykiuose. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje gyvename vienoje labiausiai smerkiančių visuomenių Europos Sąjungoje. Mūsų visuomenėje pripažinus, kad patyrei smurtą žmonės dažniau pasakys, ką galėjai padaryti kitaip, negu norės padėti. Taigi bendruomenės parama ir dėmesys yra labai svarbus.

Kaip bendruomenės gali padėti? Smurtautojai bijo viešumo. Taigi jei žinote, kad prieš jūsų bendruomenės narį yra smurtaujama psichologiškai ar fiziškai, parodykite, kad tai pastebėjote. Paklauskite smurtą patyrusio žmogaus, ar jam viskas gerai. Jei smurtautojas mato, kad bendruomenė seka jo elgesį, tai jau yra pirmoji pagalba aukai. Antra, nukentėjusį nuo smurto žmogų reikia išklausyti, nesmerkti ir parodyti jam, kad esate šalia. Turėtumėte jam pabrėžti, kad smurtas nėra toleruotinas. Neretai atokiose vietovėse gyvenančios smurto aukos nepalieka smurtautojų, nes neturi, kas padėtų pasirūpinti ūkiu ir vaikais. Tokioje situacijoje bendruomenės pagalba yra gyvybiškai svarbi. Jūs galite padėti kaimynei pasirūpinti ūkiu, o galbūt turite galimybių prižiūrėti jos vaikus, kol ji bus išvykusi į policiją, pas medikus ar psichologo konsultacijos. Aktyviose bendruomenėse gyvenančios smurto aukos greičiau palieka smurtinius santykius, nes jos jaučia bendruomenės palaikymą. Taigi svarbu parodyti žmogui, kad jis nėra vienas. Neužmerkite akių pastebėję smurtą, nes ši smurto forma gali paliesti kiekvieną iš mūsų. Jūs ar Jūsų artimasis patyrė smurtą artimoje aplinkoje? Kreipkitės į Specializuotos pagalbos centrą pagal savo gyvenamosios vietos teritoriją: www.lygus.lt/spc-kontaktai.“

Moterų informacijos centro programų vadovė bei teisininkė Rugilė Butkevičiūtė skaitys pranešimą informaciniame-edukaciniame renginyje „KARTU: įtraukios bei saugios bendruomenės kūrimas“, kuris vyks rugpjūčio 7 d. Telšiuose. Renginio metu taip pat bus eksponuojama fotografijų paroda „Įvairovės veidai“. Renginio dalyviai gaus nemokamą fotografijų parodos katalogo kopiją.

ESFA-logo-300x1681-300x168Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.