Homofobinės patyčios Lietuvos mokyklose: Negirdimas LGBT* moksleivių balsas švietimo sistemos spąstuose | NLIF

Homofobinės patyčios Lietuvos mokyklose: Negirdimas LGBT* moksleivių balsas švietimo sistemos spąstuose

2017 m. rugsėjo 1 dieną Lietuvoje įsigaliojo Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, kurios nuostatos, be kita ko, draudžia moksleiviams teikti psichikos ar fizinei sveikatai žalingą, klaidinančią, tendencingą ir vienpusę informaciją, skatinti moksleivių nepasitenkinimą savo kūnu, išvaizda ar seksualine orientacija bei raginti nepriimti šių savo savybių. Tačiau panašu, kad iki šiol ne tik mokytojai, mokyklos administracijos ir bendruomenės, bet ir Ugdymo plėtotės centras (UPC), kuriam pavesta užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo turinio kokybę, nežino, kaip praktiškai įgyvendinti šios programos nuostatas.

2017 m. spalio 20 dieną Seimo kontrolierius Raimondas Šukys, laikinai pavadavęs lygių galimybių kontrolierę, nustatė, kad Ugdymo plėtotės centro svetainėje skelbta Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos metodinė priemonė „Socialinės kompetencijos ugdymas tikybos ir etikos pamokose“ skatino diskriminuoti LGBT* bendruomenės asmenis. Rengėjams jis rekomendavo pakeisti jos turinį taip, jog moksleiviams nebūtų nepagrįstai formuojamas diskriminacinis požiūris į homoseksualius asmenis. 2017 m. lapkričio 16 d. Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad iš internetinės UPC svetainės pašalino metodinę priemonę.

„Sritį kuruojančiai specialistei, matyt, atrodė, kad medžiaga tinkama. Nebuvo platesnės ekspertizės, platesnės diskusijos apie tai ir atsirado ta medžiaga. Man pačiai tas turinys atrodo neadekvatus visiškai, į kamerą galiu pasakyt, kad įvyko nesusipratimas, todėl labai gaila,“ – susidariusią situaciją INFO TV laidai „Info diena“ tuomet komentavo Ugdymo plėtotės centro metodininkė Violeta Jonynienė.

Tai jau ne pirmas panašus „nesusipratimas“ šiais metais, dėl kurio tenka aiškintis UPC atstovams. Dar pavasarį kilo skandalas, kai Telšių Žemaitės gimnazijoje vykusios dorinio ugdymo pamokos metu dešimtokams pateiktoje informacijoje homoseksualūs asmenys buvo prilyginti „žudikams“ ir „kanibalams“.

Įvertinusi susidariusią kritinę situaciją dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos praktinio įgyvendinimo ir mokslu grįstų metodinių priemonių homoseksualumo klausimu mokytojams trūkumo, Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL raštu kreipėsi į Ugdymo plėtotės centro metodininkę Violetą Jonynienę, siūlydama į UPC svetainėje mokytojams pateikiamų metodinių priemonių sąrašą įtraukti organizacijos 2015 metais išleistą leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“, kuriame pateikiami LGL atlikto tyrimo apie homofobines ir bifobines patyčias Lietuvos mokyklose rezultatai bei rekomendacijos mokytojams ir kitiems su jaunimu dirbantiems specialistams, galinčios padėti kovoti prieš smurtą mokymosi aplinkoje. Savo ruožtu V. Jonynienė pakvietė LGL atstovus dalyvauti 2017 m. lapkričio mėnesį Ugdymo plėtotės centre vykusiame Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos rengimo darbo grupės susitikime, kuriame UPC metodininkės teigimu, turėjo būti atliekamas „ekspertinis“ pasiūlytos medžiagos vertinimas.

Homoseksualumo prigimtis – kliūtis užtikrinti saugią mokymosi aplinką LGBT* moksleiviams

115-356x237

2015 metais LGL išsiuntė leidinį apie homofobines patyčias Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigoms

Atvykusios į Ugdymo plėtotės centre vykusį Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos rengimo darbo grupės susitikimą, LGL atstovės darbo grupės nariams pristatė LGL leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“. LGL atstoves nustebino tai, kad darbo grupėje dalyvavo prie Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos rengimo neprisidėję asmenys.

„Atvykus į darbo grupės susitikimą susidarė įspūdis, kad jame dalyvaujantys asmenys nebuvo kviesti susitikimo organizatorių ir neturi pakankamų ekspertinių žinių, kad galėtų tinkamai vertinti siūlomą metodinę medžiagą mokytojams. Susitikimo metu ypatingai pasigedome Ugdymo plėtotės centro lyderystės siekiant efektyviai įgyvendinti centrui priskirtas funkcijas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos kontekste. Darbo grupės susitikime dalyvavęs psichoterapeutas Gintautas Vaitoška mokslu neparemtais argumentais priešinosi LGL leidinio įtraukimui į metodinių priemonių mokytojams sąrašą, pertraukinėjo darbo grupės narius, atvirai įžedinėjo ir badė pirštais kitokią nuomonę turinčius pašnekovus ir į susitikimą vienašališkai pakvietė daugiau homoseksualumo gydymo teikiama nauda įsitikinusių dalyvių,“ – komentavo darbo grupės susitikime dalyvavusi LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė.

„Kai kurie knygoje pateikiami teiginiai yra netikslūs. Leidinyje sakoma, kad seksualinė orientacija yra nulemta biologijos, o tai yra vienpusiška informacija,“ – pareiškė darbo grupėje dalyvavęs psichoterapeutas G. Vaitoška, pagarsėjęs pareiškimais, kuriuose teigia, jog homoseksualumas yra „emocinis sutrikimas, kuris gali būti išgydomas terapijos būdu“.

LGL atstovei psichoterapeuto pasiteiravus, kuo homoseksualumo prigimtis siejasi su būtinybe užtikrinti saugią mokymosi aplinką kiekvienam moksleiviu, G. Vaitoška pasiūlė LGL cenzūruoti leidinį, pašalinant puslapius, kuriuose pateikiami dar 1992 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtinti teiginiai, jog homoseksualumas nėra patologija ar psichinis sutrikimas.

Darbo grupėje dėl metodologinių priemonių mokytojams – homoseksualumo „gydymo“ ekspertas

Patyciu leidinio viršelis

LGL leidinys „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“

„Šaltiniai turi būti tokie, kad niekam nekeltų klausimų. Klaidinanti informacija mokytojams negali būti pateikiama. Homoseksualumo priežastys yra neaiškios, bet greičiausiai tam turi reikšmės ugdymas. Homoseksualumą, be jokios abejonės, galima išgydyti,“ – darbo grupės narius tikino psichoterapeutas G. Vaitoška.

Į kilusią diskusiją įsitraukusi studentų organizacijos atstovė asmeniškai pasidalino skaudžia patirtimi, kai dėl homofobinių patyčių iš gyvenimo pasitraukė jai artimas žmogus. Tačiau ir šis argumentas psichoterapeuto neįtikino pritarti būtinybei suteikti mokytojams metodinę priemonę, padėsiančią kovoti su patyčiomis dėl seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, su kuriomis, kaip rodo LGL 2017 metų vasarą atliktas tyrimas, susiduria 90 proc. LGBT* moksleivių Lietuvoje.

„Kodėl homofobinių patyčių klausimas yra iškeliamas aukščiau kitų? Penktoje ar šeštoje klasėje yra per anksti kalbėti apie seksualinę orientaciją,“ – mokytojams rekomenduoti siūlomą metodinę priemonę, kurioje nurodoma, kaip atpažinti homofobines patyčias, komentavo Lietuvos Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas.

„Ši problema mokyklose tikrai egzistuoja. Mokytojai neturi reikalingų žinių ir negeba atpažinti tokio pobūdžio patyčių. Iš mokinių lūpų dažniausiai skambantys keiksmažodžiai yra susiję būtent su seksualine orientacija, tačiau šis faktas lieka nesuvoktas ir neatpažintas tiek mokytojų, tiek moksleivių. Mano žinomis, nėra jokių kitų egzistuojančių šaltinių, kurie jau yra prieinami mokytojams ir moksleiviams daugelyje Lietuvos mokyklų,“ – komentavo Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas.

LGL atstovei pasiteiravus, kokiu principu ši darbo grupė veikia, aiškaus atsakymo negalėjo pateikti ir paties darbo grupę organizavusio Ugdymo plėtotės centro atstovės. „Akivaizdu, kad darbo grupė sprendimus priimė ne demokratijos principais paremtu balsavimu. Darbo grupėje dalyvavęs psichoterapeutas G. Vaitoška nepriėmė kitų susitikimo dalyvių argumentų, sabotavo ir trukdė darbo grupės darbą, o Ugdymo plėtotės centro atstovės nesiėmė lyderystės moderuoti susitikimo ir priimti sprendimo dėl LGL siūlytos metodologinės medžiagos tinkamumo,“ – įspūdžiais iš lapkričio mėnesį Ugdymo plėtotės centre vykusio susitikimo dalinosi LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė.

Patyčių prieš LGBT* moksleivius problema neturi prioriteto prieš kitas patyčių formas?

Apklausa2

© Giordano Campanelli

„Mokytojai Lietuvoje neturi tokio autoriteto, kokio norėtųsi. Pateikdami šaltinius, kurie yra diskutuotini, mes tikrai nepadedame švietimui sukurti pridėtinės vertės. Žinant tėvų toleranciją reikėtų nekiršinti visuomenės ir stengtis siūlyti tokias metodologines priemones, kurios padėtų, kad ši programa greičiau būtų pradėta įgyvendinti mokyklose. Negalime mokytojams rekomenduoti ideologinių leidinių. Patyčios prieš LGBT* moksleivius neturi jokio prioriteto prieš kitas patyčių formas,“ – aiškino darbo grupėje dalyvavęs Lietuvos Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.

„Mokykla turi vaikus auklėti taip, kaip to nori moksleivių tėvai. Lytiškumo problema yra labai jautri,“ – antrino Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė.

„Mokytojai apskritai nesuvokia, kad mokyklose yra LGBT* moksleivių. Akivaizdu, kad mokytojams trūksta specifinės informacijos apie homofobines patyčias ir bendros patyčių programos neužtenka. Galbūt jau atėjo laikas imtis būtinų pokyčių, kad mokytojai galėtų efektyviai prisidėti prie homofobinių patyčių problemos sprendimo?“ – retoriškai klausė Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas.

„Jaunuoliai, kurie susidūrę su patyčiomis nesulaukia mokytojų pagalbos ir paramos, jaučiasi nereikalingi ir nesaugūs. Šiems mokiniams tenka vieniems išgyventi homofobinių patyčių pasekmes: nepasitikėjimą savimi, stresą, o kraštutiniais atvejais – depresiją ar mintis apie savižudybę. Nustatyta, kad LGBT* jaunuoliai aštuonis kartus dažniau nei kiti jauni žmonės svarsto savižudybę,“ – pabrėžė darbo grupėje dalyvavusi LGL savanorių koordinatorė, lyčių psichologė ir LGL leidinio „Nematomos patyčios“ autorė Kamila Gasinska.

„Apmaudu, kad nors Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa Lietuvoje įsigaliojo dar rugsėjo 1 dieną, įgyvendindami programos nuostatas mokytojai homofobinių patyčių klausimu ir toliau yra paliekami informacinėje tuštumoje. Nesant pakankamos švietimo politikos formuotojų lyderystės, tik laiko klausimas, kada vėl pasikartos Telšių Žemaitės gimnazijos atvejis. Kas turi nutikti, kad Lietuvoje pagaliau būtų išgirstas LGBT* moksleivių balsas?“ – komentavo LGL komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė.

soc-min-631-300x2121-300x2121-300x212Straipsnis parengtas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą (2017) NOBR-135.