LGBTI žmonių socialinė padėtis dažnai lieka nematoma | NLIF

LGBTI žmonių socialinė padėtis dažnai lieka nematoma

Š. m. liepos 6 d. Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie valstybių narių renkamus duomenis LGBT* asmenų lygybės klausimais. Šiuo tyrimu siekiama skatinti LGBT* asmenų lygybę ir prisidėti prie diskriminacijos mažinimo Europos Sąjungoje nustatant, kokie duomenys yra reikalingi siekiant šių tikslų.

Ataskaitoje nagrinėjama kiekvienos valstybės narės esama teisinė bazė ir pateikiami rodikliai apie duomenų LGBT* lygybės klausimais rinkimą. Tokiu būdu siekiama padėti valstybėms narėms vystyti duomenų rinkimą ir dalintis gerosiomis praktikomis. Naujausiame tyrime detaliai nagrinėjamos galimybės rinkti tikslesnę informaciją LGBT* asmenų lygybės klausimais.

LGBT* asmenų lygybės temai skirtoje ataskaitoje nurodoma, kad visose valstybėse narėse duomenys, susiję su LGBT* asmenų lygybe, nėra renkami pakankamai nuosekliai ir sistemiškai.

Tikimasi, kad tyrimų duomenys padės pagerinti duomenų rinkimą LGBT* asemenų lygybės klausimais, ir padės veiksmingai kovoti su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais.

Pagrindinės rekomendacijos

Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo tyrimų, atskleidžiančių LGBTI žmonių patirtis visuomenėje, skaičius. Tačiau dažniausiai tai būdavo nevyriausybinių organizacijų, lygybės ir akademinių institucijų atliekami projektai, kurie, nors ir parodė tam tikrus sunkumus, su kuriais susiduria LGBTI žmonės tokiose gyvenimo srityse kaip užimtumas, švietimas ar sveikatos priežiūra, yra keletas priežasčių manyti, kad jie nėra tinkamos alternatyvos įprastiniam duomenų rinkimui atliekant standartizuotus tyrimus, pavyzdžiui, nacionalinį surašymą ar periodines socialines apklausas.

Visų pirma, LGBTI žmonių neįtraukimas į daugumą pasikartojančių nacionalinių apklausų, kurias atlieka oficialios statistikos agentūros, reiškia, kad LGBTI žmonių socialinė padėtis dažnai lieka nematoma. Politikos kūrėjams trūksta išsamių žinių apie LGBTI bendruomenės narius ir jų poreikius, o tai gali sukelti marginalizaciją ar šių asmenų poreikių nesupratimą formuojant politiką.

Visų antra, daugelio dabartinių ES tyrimų pobūdis reiškia, kad laikui bėgant yra sunku sekti vykstančius pokyčius. Pavyzdžiui, jei mes siekiame nustatyti, ar diskriminacija mažėja, palyginamuosius socialinius tyrimus reikėtų atlikti reguliariai, kad būtų pastebėti bet kokie pasikeitimai. Be to, norėdami palyginti rezultatus, pasiektus skirtingose ​​valstybėse narėse, turime turėti panašų požiūrį į duomenų rinkimą visose jurisdikcijose.

Trečia, dabartinis požiūris reiškia, kad duomenų rinkimas dažnai lieka priklausomas nuo nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su LGBTI žmonėmis, išteklių ir pajėgumų. Dėl to yra sunku užtikrinti reguliarius tyrimus, nes kiekvienam projektui tenka ieškoti atskiro finansavimo. Taip pat akivaizdu, kad daugelyje tyrimų, individualios translyčių žmonių patirtys yra mažiau matomos, o situacijoje, kai yra neatidėliotinas tyrimo, siekiant padidinti mūsų supratingumą apie interseksualių žmonių patirtis ir poreikius, reikalingumas, susiduriame su neabejotinu informacijos trūkumu.

Atsižvelgiant į informaciją, susidariusią dėl nacionalinių ataskaitų, valstybės narės galėtų apsvarstyti šias rekomendacijas:

  • Užtikrinti, kad duomenų apie LGBTI žmones rinkimas būtų remiamas nacionalinių tyrimų programų, ypač duomenų, susijusių su translyčių ir interseksualių žmonių patirtimis;
  • Integruoti klausimus apie seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir lytines charakteristikas nacionalinėse socialinių tyrimų apklausose, įskaitant nacionalinį surašymą;
  • Nustatyti ir skleisti efektyvias rekomendacijas viešosioms ir privačiosioms organizacijoms apie tai, kaip rinkti duomenis, susijusius su seksualine orientacija, lytine tapatybe ir lytine charakteristika;
  • Skatinti suinteresuotasias šalis, pavyzdžiui, darbdavius ​​ir mokyklas, rinkti duomenis apie homofobinę ir transfobinę diskriminaciją bei priekabiavimą;
  • Nustatyti veiksmingus duomenų rinkimo apie homofobinius ar transfobinius neapykantos nusikaltimus būdus;
  • Gerinti skundų, susijusių su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties charakteristikos, skaičių, pateiktų lygybės, teisminėms ar administracinėms institucijoms, atsakingoms už skundų nagrinėjimą.
Plačiau skaitykite čia