R.Šileikytė: „Vežimėlis man yra tik judėjimo priemonė, bet ne gyvenimo būdas“ | NLIF

R.Šileikytė: „Vežimėlis man yra tik judėjimo priemonė, bet ne gyvenimo būdas“

Neįgaliojo vežimėlyje Regina Šileikytė praleido didesnę savo gyvenimo pusę – 25 metus. Tačiau gražiausių dalykų nutiko tada, kai ji susitaikė su pasikeitusiu judėjimo būdu, liovėsi tikėti iliuzijomis ir pasinėrė į paprastus džiaugsmus bei rūpesčius. Šiandien ji ne tik savarankiška, dirbanti, bet ir gražią šeimą turinti moteris.

– Kalbi apie sveikatos sutrikimus tarsi apie slogą. Žinau, kad esi praleidusi labai daug mėnesių ligoninėse: po nelemtos avarijos ilgai privalėjai gulėti tik ant pilvo, teko gydyti ir kojos lūžį, ir antrą stuburo traumą, o kur dar kartais atsiveriančios žaizdos… Nemažai metų titaniškomis pastangomis stengeisi atsistoti. Kas padėjo nepalūžti?

– Keisčiausia, kad iš karto po traumos nejutau depresijos. Manau, tai buvo Dievo globa. Mano giminaičiai paskui prisipažino galvoję, kad aš nesuvokiau realios padėties, nes šypsojausi net ligoninėje. Iš pradžių nepasidaviau nevilčiai galbūt todėl, kad buvau visiškai nuoširdžiai įsitikinusi, jog būtinai vaikščiosiu. Man atrodė, kad kitaip ir būti negali. Šalia manęs buvo tėvai, pusbroliai ir jų šeimos, visi mėgino įvairiausiais būdais ieškoti bet kokios įmanomos pagalbos, kad galėčiau atsistoti. Dabar galvoju, kad jie stengėsi, jog aš neprarasčiau vilties, o aš stengiausi ir dėl savęs, ir dėl jų. Penkerius metus tikėjau galėsianti atsistoti ir norėjau, kad man pavyktų, – važinėjau pas medikus į Maskvą, namuose buvo įrengtos visos priemonės treniruotis. Kad galėčiau tai daryti, buvo reikalinga kito žmogaus pagalba. Daugiausia padėdavo jaunesnysis brolis, nors jam ir tekdavo dažnai atsisakyti savo pramogų ir laisvalaikio. Tos intensyvios ir labai skausmingos treniruotės trukdavo po 12–14 valandų per dieną – buvau labai užsispyrusi. Visą tą laiką nepripažinau vežimėlio, į jį nesėdau. Vaikščiojau su ramentais laikydamasi tik rankomis. Jei kur reikdavo išvykti iš namų, artimieji mane nešdavo.
Plačiau skaitykite čia