Dovilė Juodkaitė: Superherojai – kodėl žmonės su negalia norėtų būti tiesiog žmonėmis | NLIF

Dovilė Juodkaitė: Superherojai – kodėl žmonės su negalia norėtų būti tiesiog žmonėmis

Ką tik pasibaigusios parolimpinės žaidynės šįkart buvo sėkmingos visomis prasmėmis. Trys medaliai, iš kurių net du – aukso. Taip, tai istoriniai Lietuvos sporto pasiekimai, tačiau mums svarbi ir kita, ne sportinė, žaidynių misija. Tai – dėmesys žmonėms su negalia. Dėmesys, kokio nesame matę po jokių ankstesnių sportinių pasiekimų. Nors tokių ir būta.
Unikalias žmonių su negalia istorijas pristatantis „Nanook“ multimedijos projektas kalbėjo ne tik apie treniruotėse liejamą prakaitą, bet ir apie nelygybę, kurią parolimpiečiai patiria ir kaip žmonės, ir kaip sportininkai.
Vėliau, laimėjus pirmuosius medalius, parolimpiečių pergalių vertinimas keliskart mažesnėmis piniginėmis premijomis nepaliko abejingų – į žmonių su negalia diskriminaciją dėmesį atkreipė net tie, kurie niekad apie tai nepagalvojo. Mąstyti ne tik apie save, bet ir apie kitą – sąmoningumo ženklas. Gebėti kitą pamatyti – visuomenės brandumo požymis.
Septynis kartus mažesnės premijos parolimpiniams čempionams – tik milžiniško diskriminacijos ledyno viršūnė. Mūsų šalyje yra tūkstančiai visiškai izoliuotų neįgaliųjų – negalinčių mokytis, patekti į viešąsias erdves, sportuoti.
Plačiau skaitykite čia