Mano sprendimai – mano teisė! | NLIF

Mano sprendimai – mano teisė!

Toks yra pagrindinis šūkis 2016 m. gegužės 21 d. Dubline, Airijoje vykusios Europinės konferencijos apie teisinį veiksnumą ir žmonių su negalia teises priimti savarankiškus sprendimus.

Daugelis mūsų kaip savaime suprantamą dalyką suvokia savo priimamus sprendimus: kur studijuoti, kokio darbo imtis, su kuo ir kur gyventi, už ką balsuoti, į kokį gydytoją kreiptis. Tačiau, daugelis sutrikusios raidos ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių tokių teisių priimti kasdienius sprendimus neturi, o jų norų ir pageidavimų nepaisomi. Nemaža dalis šių žmonių gyvena institucijose ir psichiatrinėse ligoninėse be jų sutikimo.

Per konferenciją savo patirtimi dėl savarankiškų sprendimu priėmimo dalinosi Claire Hendrick, jauna sutrikusio intelekto airė, kuriai buvo nustatytas neveiksnumas ir paskirtas globėjas. Tai reiškia, kad jai nebuvo leidžiama priimti sprendimų dėl savo gyvenimo, o viską sprendė paskirtas globėjas. “Po mano mamos mirties aš atsidūriau benamių prieglaudoje, toli nuo savo gydytojo ir šeimos. Man nebuvo leidžiama tvarkyti savo reikalų, norėdama gauti pinigų, aš turėjau tiksliai pasakyti kiek ir kam man jų reikia”.

Roisin de Burca, Dauno sindromą turinti jauna moteris paaiškino, kaip jai svarbu gyventi savarankiškai ir gauti reikiamą pagalbą: “Mano vyresnysis brolis lankė koledžą. Aš taip pat norėjau studijuoti ir tai padariau. Aš gyvenu su tėvais, bet noriu būti savarankiška. Aš noriu dirbti. Didžiausias iššūkis su kuriuo aš susidūriau – yra prisiimti atsakomybę. Man reikia daugiau laiko bei informacijos, bei pagalbos priimant sprendimus. Man taip reikia pagalbos gyvenant savarankiškai. Su pagalba aš galiu tai padaryti”.

Profesorius Gerard Quinn iš Airijos, Galway universiteto, pristatė tarptautinius teisius ir politinius įsipareigojimus dėl teisinio veiksnumo. Jis pabrėžė asmens tapatybės svarbą ir tuos pokyčius, kuriuos numato Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (JTNTK), įtvirtinant visų žmonių su negalia lygybės prieš įstatymą pripažinimą.

Fiona Walsh iš Airių organizacijos ‘Recovery Experts by Experience’ kalbėjo apie organizacijų įsitraukimą ir Airijos teisinę reformą dėl teisinio veiksnumo. Ji pabrėžė asmenų su psichosocialine negalia patirčių pristatymo svarbą teisinės bazės reformos eigoje.

Konferencija buvo organizuota Europos neįgaliųjų forumo, bendradarbiaujant su Airijos negalios federacija ir Nacionalinio Airijos universiteto Negalios teisės ir politikos centru. Daugiau nei 200 neįgaliųjų organizacijų atstovų, akademikų, neįgaliųjų dalinosi savo patirtimi ir diskutavo, kaip žmonėms su negalia turėtų būti teikiama pagalba jiems patiems priimant sprendimus. Tokią šių asmenų teisę numato Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (JTNTK),kurią yra ratifikavusi Europos Sąjunga ir 26 iš 28 ES vastybės narės.

Per konferenciją taip pat buvo pristatytos vykdomos Lietuvos ir Slovakijos teisinės reformos dėl teisinio veiksnumo asmenų su negalia atžvilgiu, bei reformų rezultatai, įtaka žmonių su negalia gvyenimams.

Kas yra teisinis veiksnumas?

Teisinis veiksnumas gali būti apibūdinamas kaip asmens galios ar galimybės veikti teisinės sistemose rėmuose. Kitaip tariant, teisinis veiksnumas užtikrina asmens kaip teisės subjekto status. Tai teisinis institutas, konstruktas, užtikrinantis atitinkamo amžiaus sulaukusiems asmenims teisių ir pareigų suteikimą priimti teisiškai galiojančius sprendimus. Tuo užtikrinama žmonėms asmeninė laisvė, pvz. imtis atitinkamo darbo, susituokti, pavedėti turtą, ir kt. Tuo pačiu apsaugoma nuo nepageidautino kitų asmenų kišimosi/intervencijų. Pvz., teisinį veiksnumą turintys asmenys gali atsisakyti bet kokio medicininio gydymo, kurio jie nenori.

JT Konvencijos 12 straipsnis, įtvirtinantis žmonių su negalia lygybę prieš įstatymą ir vienodą teisinį veiksnumą kaip ir kitiems asmenims, atneša radikalius požiūrio į neįgalius žmones (tai pat ir turinčius intelekto sutrikimus ir/ar psichosocialinę negalią) pokyčius. Šio straipsnio įgyvendinimas visose šalyse kelia didžiulius iššūkius, kadangi turi būti ne tik keičiamas teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis žmonių su negalia lygias galimybes turėti teisinį veiksnumą, tačiau turi atsirasti pagalbos mechanizmai, kuriais būtų padedama žmonėms su negalia priimti sprendimus patiems ir taip realizuoti savo teises. Tam reikia keisti nusistovėjusią specialistų kultūrą ir mąstymą, kuomet manoma, kad profesionalai, t.y. švietimo, sveikatos specialistai, teisininkai gali priimti sprendimus už asmenis su negalia. Tačiau kas gali geriau už pačius asmenis nuspręsti dėl jiems aktualių gyvenime klausimų, tik jie patys. Ir jie tai gali padaryti, nepaisant turimos negalios.

Reikalingi mokymai socialiniams darbuotojams, medicinos darbuotojams, teisininkams ir patiems neįgaliesiems ir jų šeimos nariams apie teisinio veiksnumo atspindinčio žmogaus tapatybės esmę, nevertinant asmens per racionalumo prizmę, nevertinant jo galių ir gebėjimų, o pripažįstant jį kaip asmenį ir padedant jam veikti ir realizuoti savo neatimamas ir lygias teises.

Plačiau skaitykite čia