Buvusi Islandijos Ministrė Pirmininkė su žmona LGBT* bendruomenei Lietuvoje: „Nepasiduokite siekdami teisingumo ir pagarbos“ | NLIF

Buvusi Islandijos Ministrė Pirmininkė su žmona LGBT* bendruomenei Lietuvoje: „Nepasiduokite siekdami teisingumo ir pagarbos“

2010 metais Islandijos Ministrės Pirmininkės Jóhannos Sigurðardóttir ir jos partnerės žurnalistės bei rašytojos Jónínos Leósdóttir santuoka sulaukė atgarsio visame pasaulyje. Vis dėlto Jóhanna buvo ne tik pirmoji apie homoseksualumą prabilusi šalies vadovė pasaulyje, bet ir pirmoji Islandijos Ministrė Pirmininkė moteris.

Jóhanna ir Jónína susitiko dar 1983 metais dirbdamos viename komitete. Pajutusios abipusę trauką moterys paliko savo vyrus. Ilgą laiką partnerės laikė savo santykius paslaptyje, mat baiminosi, kaip viešumas galėtų paveikti Jóhannos politinę karjerą. Žiniasklaidos atstovai gerbė poros sprendimą nedalinti interviu. 2009 metais paskirta Islandijos Ministre Pirmininke politikė buvo vertinama už pastangas išvedant šalį iš finansinės krizės.

Pasibaigus Jóhannos politinei karjerai pora turi daugiau laiko ir galimybių dalyvauti LGBT* bendruomenės renginiuose. Jóhanna ir Jónína savo istorija pasidalins ir su LGBT* bendruomene Lietuvoje: islandės dalyvaus LGBT* bendruomenės festivalio „Baltic Pride“ 2016 renginyje „Pride Voices“, kuris vyks š. m. birželio 16 dieną 19.00-21.00 val. Lietuvos rusų dramos teatre.

Šeimai nebesant visuomenės dėmesio centre Jónína išleido autobiografinę knygą „Jóhanna ir aš“ (isl. Við Jóhanna), kuria tikisi paskatinti LGBT* asmenis priimti savo seksualinę orientaciją ir/ar lytinę tapatybę. „Autobiografija buvo Jóhannos idėja, bet manęs nereikėjo ilgai įkalbinėti. Jautėme, kad privalome pasakojimu apie mūsų patirtus išbandymus pasidalinti su LGBT* bendruomene Islandijoje bei visame pasaulyje,“ – sako rašytoja su šypsena. Taip prasideda mūsų pokalbis su Jóhanna ir Jónína.

Stoltar GayPride ömmur(1)Ką Jums reiškia dalyvavimas Vilniuje vyksiančiame „Baltic Pride“ 2016 festivalyje?

Jóhanna ir Jónína: Mums didelė garbė, kad esame pakviestos dalyvauti „Pride Voices“ renginyje, kuriame savo asmeninėmis istorijomis dalinsis žinomi LGBT* asmenys iš viso pasaulio. Nekantraujame susipažinti su šiais žmonėmis. Tuo pat metu nepaprastai žavimės Baltic Pride 2016 organizatorių komanda. Tapti šio festivalio dalimi yra ir malonumas, ir įpareigojimas.

Baltic Pride 2016 festivaliu bus siekiama pasinaudoti kaip platforma, aptariant diskriminacinio pobūdžio LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų taikymą LGBT* bendruomenės atžvilgiu ir skatinant konstruktyvią visuomeninę diskusiją dėl tos pačios lyties porų santykių teisinio pripažinimo. Koks Jūsų požiūris į LGBT* žmogaus teisių padėtį Lietuvoje?

Jóhanna ir Jónína: Progresas LGBT* žmogaus teisių srityje Lietuvoje vyksta labai lėtai. XX a. XX-ajame dešimtmetyje Islandijoje buvo įteisinta tos pačios lyties asmenų civilinė partnerystė. Tuo tarpu Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už tos pačios lyties asmenų santykius buvo panaikinta tik 1993 metais. Taigi narsių žmonių, kurie kovoja už LGBT* žmogaus teisių įtvirtinimą, vis dar laukia didelis darbas. Žavimės jų atsidavimu ir linkime atkaklumo bei ištvermės.

Ko LGBT* žmogaus teisių aktyvistai Lietuvoje galėtų pasimokyti iš LGBT* žmogaus teisių judėjimo Islandijoje?

Jóhanna ir Jónína: Paprasčiausiai niekada nepasiduoti. Žinoma, pasakyti lengviau nei padaryti. Kova už LGBT* žmogaus teises nesibaigia ir ne visada suteikia greitų rezultatų. Tačiau net ir nedidelė žmonių grupė gali pasiekti didelių pokyčių.

Kada apie homoseksualumą papasakojote savo artimiesiems ir draugams?

Jóhanna ir Jónína: Savo santykius penkiolika metų laikėme paslaptyje. Tačiau per šį laikotarpį palaipsniui pasikalbėjome apie savo jausmus su šeimos nariais ir draugais. Taigi jokio ypatingo pranešimo nebuvo. Nė viena iš mūsų nepatyrėme neigiamos artimųjų reakcijos. Tiesa, vieni prie to priprato greičiau, o kitiems prireikė daugiau laiko. Tačiau šiandien visi mus labai palaiko, įskaitant ir aštuonetą anūkų.

2Ar dėl savo seksualinės orientacijos patyrėte sunkumų asmeniniame gyvenime ar profesinėje srityje?

Jóhanna ir Jónína: Esame tikros, jog atvirumas apie seksualinę orientaciją būtų paveikęs Jóhannos karjerą, jei apie savo santykius būtume prabilę 1985 metais. Tačiau kai 2000 metais kartu apsigyvenome, Islandijos visuomenė jau buvo taip pasikeitusi, kad nepatyrėme absoliučiai jokių iššūkių.

Ar nemanote, kad Jūsų istorija prisidėjo prie pasikeitusio Islandijos visuomenės požiūrio į vienalytes poras?

Jóhanna ir Jónína: Požiūris į tos pačios lyties poras Islandijoje mums apsigyvenus kartu jau buvo labai pozityvus ir palaikantis. Tačiau 2009 metais Jóhannai tapus šalies Ministre Pirmininke pasaulį nepaprastai sudomino faktas, kad Islandijos vadovė turi vienalytę partnerę. Didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio sulaukėme ir 2010 metais įregistravusios santuoką. Taigi mūsų istorija veikiausiai turėjo didesnį poveikį ne gimtojoje šalyje, o užsienyje.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti LGBT* bendruomenės atstovams Lietuvoje?

Jóhanna ir Jónína: LGBT* bendruomenei svarbu atsikratyti prietarų, tiek bendruomenės išorėje, tiek viduje. Tačiau turėkite omenyje, kad jūs paprasčiausiai siekiate to, kas teisinga: kad jūsų jausmai būtų gerbiami lygiai taip pat, kaip gerbiami heteroseksualių asmenų jausmai.

1Buvote pirmoji Islandijos vyriausybės vadovė moteris. Su kokiais iššūkiais susidūrėte siekdama eiti šias politines pareigas? Gal galėtumėte papasakoti, kaip susidomėjote politika?

Jóhanna: Į politinę veiklą įsitraukiau susidomėjusi darbo politikos ir lyčių lygybės klausimais. Su rimčiausiu iššūkiu per trisdešimt penkerius metus trukusią politinę karjerą susidūriau 2009 metais šalį ištikus bankų sistemos griūčiai ir finansų krizei, kai buvau paskirta eiti Islandijos Ministrės Pirmininkės pareigas. Tai buvo nepaprastai sudėtingas uždavinys. Ypatingai todėl, kad buvau pasiryžusi padaryti viską, kad labiausiai visuomenėje pažeidžiami piliečiai būtų apsaugoti nuo skausmingų finansinės krizės padarinių. Juk būtent žemiausias pajamas gaunantys žmonės galėjo netekti savo namų.

Esate ir vienintelė pasaulyje apie homoseksualumą prabilusi bei vienalytę partnerę turinti šalies vadovė. Kaip tai paveikė Jūsų politinę karjerą? Ar, Jūsų nuomone, atvirumas apie seksualinę orientaciją ir/ar lytinę tapatybę politikoje, ypatingai aukščiausiame politiniame lygmenyje, gali paskatinti pokyčius visuomenėje?

Jóhanna: Islandijos žiniasklaidos atstovai gerbė mūsų privatumą, tačiau man tapus Ministre Pirmininke tai tapo nebeįmanoma. Mūsų asmeniniu gyvenimu susidomėjo užsienio žiniasklaida. Ir tai visiškai suprantama: juk iki to laiko nė vienos pasaulio valstybės lyderis apie homoseksualumą nekalbėjo. Tačiau tai, kad turiu tos pačios lyties partnerę neturėjo jokios įtakos mano politinėms pažiūroms ar rinkėjų požiūriui į mane kaip Ministrę Pirmininkę. Žmonėms paprasčiausiai reikėjo sąžiningo lyderio, kuriuo jie galėtų pasitikėti. 2009-2013 metais islandų požiūris LGBT* žmogaus teisių klausimais jau buvo labai pozityvus ir palaikantis.

Ką manote apie politikoje egzistuojančią nelygybę?

Jóhanna: Politikoje vis dar egzistuojanti lyčių nelygybė yra visiškai nepriimtina. Laimei, Islandijoje jau pasiekėme didelių pokyčių. Vis daugiau moterų dalyvauja politikoje ir užima vadovaujančias pareigas. Panašios tendencijos pastebimos daugelyje kitų demokratinių valstybių, bet pokyčiai vis dar vyksta pernelyg lėtai.

Kaip įsitraukėte į LGBT* žmogaus teisių aktyvizmą? Ar Jums svarbu dalyvauti LGBT* bendruomenės eitynėse?

Jóhanna: Vos tapusi Ministre Pirmininke sulaukiau daugybės kvietimų iš įvairių pasaulio šalių dalyvauti LGBT* bendruomenės renginiuose. Vadovaujant vyriausybei niekam kitam laiko nebelikdavo. Tačiau baigusi politinę karjerą pagal galimybes stengiausi kartu su Jónína dalyvauti renginiuose, į kuriuos buvau kviečiama. Dalyvavimas LGBT* bendruomenės renginiuose mums labai svarbus. Stengiamės prisidėti prie progreso, nes kova už LGBT* žmogaus teises aktuali kaip niekad. Daugelyje pasaulio valstybių LGBT* asmenų padėtis vis dar sudėtinga.

5Lydėjote Islandijos Ministrės Pirmininkės pareigas ėjusią Jóhanną oficialiuose susitikimuose. Kokia tai buvo patirtis?

Jónína: Šalį ištikus finansinei krizei Jóhanna turėjo nepaprastai daug įsipareigojimų Islandijoje, tad ji neturėjo daug laiko lydima partnerės vykti oficialių vizitų. Dažniausiai lydėdavau ją per vizitus kaimyninėse Skandinavijos valstybėse, kur požiūris LGBT* žmogaus teisių klausimais beveik nesiskiria. Didelį įspūdį paliko oficialus vizitas Kinijoje, apie kurį plačiau papasakosiu „Pride Voices“ renginio metu Vilniuje.

Kas Jus labiausiai įkvepia kaip rašytoją?

Jónína: Visos mano knygos vienaip ar kitaip pasakoja apie žmogiškuosius santykius. Mane žavi žmonės ir jų tarpusavio bendravimas: porų, šeimos narių, draugų, bendramokslių ar kolegų.

Kas Jus paskatino išleisti autobiografinę knygą „Jóhanna ir aš“?

Jónína: Tai buvo Jóhannos idėja, kuri kilo tą dieną, kai civilinę partnerystę įregistravome kaip santuoką. Iš karto pritariau Jóhannos minčiai. Jaučiame, kad ši knyga yra mūsų indėlis į istoriją, kaip per tokį trumpą laiką pasikeitė Islandijos visuomenės požiūris LGBT* žmogaus teisių klausimais.

Kaip jautėtės prisimindama per 30 metų trunkančius santykius patirtas džiaugsmingas akimirkas ir iššūkius?

Jónína: Šią knygą rašyti buvo sunku, nes pirmieji penkiolika mūsų santykių metų buvo sudėtingi. Nebuvo lengva rašant prisiminti šį laikotarpą. Laimei, mūsų istorija turi laimingą pabaigą. Tad galimybė pasidalinti šia istorija su skaitytojais suteikė daug džiaugsmo. Tikimės, kad mūsų istorija paskatins ir juos klausyti savo širdies balso.

eea_grants_320Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje remiamą projektą „LGL ir Islandijos žmogaus teisių aktyvistų bendradarbiavimo stiprinimas bei gerosios patirties sklaida Baltic Pride 2016 žmogaus teisių programos metu“. Projekto įgyvendinimą remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programa. Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus

Plačiau skaitykite čia