Milda Ališauskienė: Ar Dievas dalyvauja Lietuvos politikoje? | NLIF

Milda Ališauskienė: Ar Dievas dalyvauja Lietuvos politikoje?

Kovo pradžioje Seime vyko konferencija apie Lietuvos gyventojų emigracijos problemą, jos organizatoriai – Seimo migracijos komisija – nusprendė pasikviesti invokacijos tarti Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą. Žiniasklaida pranešė, kad prieš keletą savaičių premjeras Seime kolegoms prisipažino esantis „tikintis, todėl nemeluojantis“.

Ar tai sutapimas, kad Lietuvos politikos padangėje vis dažniau minimas Dievo vardas, o Katalikų bažnyčios hierarchai kviečiami į politines diskusijas? Sakyčiau, kad ne ir galima prognozuoti, kad dar ne kartą šiais metais viešai politikai minės Dievą, kviesis į renginius Katalikų bažnyčios atstovus ir mielai patys lankysis parapijų bažnyčiose, nes jau rudenį vyks rinkimai, kuriuose tikimasi, jei ne Bažnyčios užtarimo, tai bent Dievo pagalbos tikrai.

Tuo metu kritikai piktinsis religijos buvimu viešoje erdvėje, o religingieji džiaugsis, kad galbūt bus pagaliau išklausytos jų maldos ir su Bažnyčios bei politikų pagalba Lietuvoje nebeliks homoseksualių žmonių ir išsiskyrusių šeimų. Ir taip kiekvieno naujo politinio sezono pradžioje.

Praėjus rinkimams dažniausiai Dievo paieškos politikos lauke sumažėja, tačiau valstybės institucijų geri darbai Bažnyčiai tęsiasi. Ypač tai buvo populiaru Algirdo Mykolo Brazausko laikais, kai klebonai su parapijų ūkinėmis problemomis kreipdavosi tiesiai į Vyriausybę.

Tad šių rinkimų kontekste, manau, kad aktualu dar kartą pažvelgti į politikos ir religijos sąveiką arba dar kitaip vadinamą religijos politizavimo procesą šių dienų Lietuvos politikos padangėje ir jo atgarsius visuomenėje. Dėl vietos stokos tenka apsiriboti, todėl šį kartą nekalbėsiu apie Katalikų bažnyčios hierarchų poziciją politinio gyvenimo atžvilgiu bei apie Lietuvos gyventojų religinio gyvenimo ypatumus.

Pabandykime įsivaizduoti, ar įmanoma visiškai atskirti religiją ir politiką? Greičiausiai, ne, nes religija yra kultūros dalis, o visi politikai yra žmonės užaugę tam tikroje kultūroje, tad visi jie, nesvarbu, kokių politinių pažiūrų būtų, turi ir savo požiūrį į religiją, t.y. religija užima jų gyvenime vienokią ar kitokią vietą.

Plačiau skaitykite čia