Renkuosi… nelygybę | NLIF

Renkuosi… nelygybę

Visuomenėje vis iškylant diskusijoms apie vyrų ir moterų lygias galimybes ir  daugelio dažniems pareiškimams, kad jokios nelygybės neegzistuoja, o kalbantys apie tai tik drumsčia vandenį ir kelia audras stiklinėje, patyrinėkime porą itin paprastų pavyzdžių.

Tarkim, jauna, išsilavinusi pora susilaukia vaikelio. Kadangi dažniausiai mama uždirba mažiau nei tėtis, vaiko priežiūra ir laikinas pasitraukimas iš darbo rinkos tampa jos pasirinkimu. Jau nekalbant apie tai, kad tradiciškai, stereotipiškai ji jaučia  spaudimą tai padaryti, nors gal ir nenorėtų.  Tačiau šeimai tai ekonomiškai naudinga. Arba moteris, kuriai siūlomos aukštesnės pareigos. Ji svarsto ar sugebės suderinti darbą ir šeimos pareigas ir dažnai nusprendžia pastarųjų naudai – juk uždirba vyras. Vėlgi šeimai tai ekonomiškai naudinga. Tačiau tik tuo metu. Kas įvyksta vėliau? Po vaiko priežiūros atostogų sunku sugrįžti į ankstesnį darbą ir gauti deramą atlyginimą. Karjeros atsisakiusi moteris visam laikui pasmerkia save gauti menkesnes pajamas, o tai vėliau turi įtakos senatvės pensijai. Ir čia dar švelnus scenarijus. O jei moteris lieka viena su vaikais? O jei ji tampa našle? Apie ilgalaikes tokių pasirinkimų ekonomines pasekmes susimąsto retas.

Visame pasaulyje jau seniai keliamas klausimas, kokią įtaką moterų ir vyrų nelygybė ar lygybė turi ekonomikai. Tai visiems suprantama nes moterys sudaro daugiau nei pusę gyventojų, jos dažniau siekia išsilavinimo (ir jį įgyja), tačiau stambių įmonių valdybose kaip ir politikoje jų vis dar mažuma. Skaičiuojami tokios situacijos nuostoliai ir pokyčių galimybės. Atsirado net naujų terminų tam apibrėžti. JAV investicinis bankas „Golden Sachs“ – vienas iš tų, kurie naudoja terminą„womenomics“ (sudurtinis žodis iš „moteris“ ir „ekonomika“ angl.), matuodamas ekonomikos augimą ir moterų indėlį.  Jis akcentuoja didžiulį šuolį, kurį galėtų padaryti šalių ekonomikos, panaikindamos moterų ir vyrų nelygybę ir kaip pavyzdį nurodo Europos sąjungos šalis, kuriose šios – problemos yra sprendžiamos valstybiniu lygiu.

Jungtinės  Karalystės Moterų ir darbo komisija suskaičiavo, kad geriau panaudojus moterų gebėjimus, šalies bendras vidaus produktas (BVP) padidėtų 2 procentais. Gaila, Lietuvoje dar neturime nei skaičiavimų, kiek padidėtų BVP, nei kiek sumažėtų skurdo lygis, jei moterys pilnai panaudotų savo talentus ir gautų už tai deramą atlygį. Tačiau žinome, kad šiuo metu atlyginimų skirtumas tarp moterų ir vyrų sudaro 12 procentų.  Pavertus skaičiais, tai reiškia prarastus kiekvienos moters 35 000 eurų (jei skaičiuojame vidutinį atlyginimą ir vidutinį darbinį amžių). Šie pinigai praverstų išėjus į pensiją? Kvailas klausimas.

Plačiau skaitykite čia