JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys Stig Langvad: „Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija skirta ne tik žmonėms su negalia, bet visai visuomenei, nes keisti reikia ne žmones su negalia, o požiūrį į juos“ | NLIF

JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys Stig Langvad: „Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija skirta ne tik žmonėms su negalia, bet visai visuomenei, nes keisti reikia ne žmones su negalia, o požiūrį į juos“

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė drauge su valstybinių institucijų atstovais dalyvavo Helsinkyje vykusioje konferencijoje „Negalios Politika ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos įtaka Šiaurės šalių regionui”, kurioje apžvelgta, kaip atskiroms Šiaurės šalims sekasi įgyvendinti Konvencijos nuostatas ir atlikti stebėseną, taip pat, kaip Suomija ir Islandija rengiasi šią Konvenciją ratifikuoti.

Konferencijoje sveikinimo žodį taręs JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys iš Danijos Stig Langvad, pažymėjo, kad ratifikuojant ir įgyvendinant Konvenciją labai svarbu užtikrinti šio dokumento esminių vertybių ir naujo požiūrio perkėlimą į nacionalinius įstatymus, politiką ir praktiką. Konvencija yra skirta visai visuomenei, kad panaikintų egzistuojančias fizines, informacines kliūtis, ir užtikrintų požiūrio pokytį, kuris vyrauja žmonių su negalia atžvilgiu.

Požiūrio klausimai yra labai svarbi kliūtis užtikrinant žmonių su negalia įtrauktį ir dalyvavimą visuomenėje. Šiaurės šalys vis dar neperėjo prie žmogaus teisių požiūrio į asmenis su negalia. Kai viena ar kita valstybė ratifikuoja Konvenciją, ji neturi keisti asmenų su negalia ir jų turimų sutrikimų, ji turi keisti požiūrį ir naikinti egzistuojančias kliūtis (tiek fizines, tiek informacines), trukdančias žmonių su negalia visapusiškam dalyvavimui ir įtraukčiai.

Ratifikavus konvenciją svarbu yra stebėti ir matuoti jos įgyvendinimo mąstą. T.y. turi būti pasirinktas atspirties taškas, ir nuolatos atliekamas vertinimas dėl vykstančių pokyčių, įgyvendinant Konvencijos nuostatas.

Juha Rehula, Suomijos Šeimos ir socialinių reikalų ministras pažymėjo, kad nors Suomija dar nėra ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių Konvencijos, bet daromi visi parengiamieji darbai artimiausiu metu Suomijai prisijungti prie šio tarptautinio dokumento. JT Konvencija kaip tarptautinis žmogaus teisių dokumentas yra svarbus ne tik žmonėms su negalia. Dėl konvencijos ir tinkamo jos įgyvendinimo naudą gauna daugelis visuomenės grupių, kadangi Konvencijos standartai ir nuostatos siekia lygios ir teisingos paslaugų sistemos ir paslaugų teikimo visiems visuomenės nariams. O aplinkos ir informacijos prieinamumo nuostatos užtikrina universalaus dizaino taikymą, kuriuo taip pat mielai naudojasi visi.

Danijos Žmogaus teisių institutas konferencijoje pristatė Aukso indikatorių sąrašą dėl asmenų su negalia savarankiškumo, įtraukties ir socialinės pagalbos, kuris parodė, kaip galima įvertinti žmogaus teisių dokumento perkėlimą ir įgyvendinimą surandant reikiamus statistinius duomenis ir rodiklius. Toks Konvencijos įgyvendinimo įvertinimas yra galimas palyginant asmenų su negalia patiriamus sunkumus atitinkamose gyvenimo srityse su kitos visuomenės dalies patirtimis tose pačiose gvyenimo srityse.

Konferencijoje taip pat apžvelgta Švedijos ir Norvegijos patirtis strategiškai įgyvendinant konvenciją ir Islandijos geroji praktika priimant naujus įstatymus dėl asmenų su negalia teisių apsaugos konkrečiai užtikrinant atitinkamų Konvencijos nuostatų įgyvendinimą net neratifikavus pačios Konvencijos.

Plačiau skaitykite čia