Pablogėjo lietuvių nuomonė apie pabėgėlius ir musulmonus | NLIF

Pablogėjo lietuvių nuomonė apie pabėgėlius ir musulmonus

Lapkričio atakos Paryžiuje ir kiti šiemet įvykdyti teroro aktai bei jų aptarimas Lietuvos viešojoje erdvėje turėjo neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų nuostatoms musulmonų ir pabėgėlių atžvilgiu. Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, žymiai išaugo Lietuvos gyventojų dalis, teigiančių, kad pablogėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.). Prieš metus negiamai šias grupes vertino apie keturiasdešimt procentų gyventojų  (atitinkamai 42 ir 38 proc.).

Šiais metais taip pat išaugo žmonių dalis, teigiančių, kad jie nenorėtų gyventi vienoje kaimynystėje su musulmonais (58 proc.) ir pabėgėliais (50 proc.). Dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais nenorėtų 38 proc., su pabėgėliais – 28 proc., išnuomoti būsto – atitinkamai 57 ir 52 proc. Lietuvos gyventojų.  Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu visuomenės nuostatų apklausa buvo atlikta praėjus savaitei po Paryžiaus teroristinių išpuolių. Centro pranešime spaudai teigiama, kad gautus rezultatus reikėtų vertinti kaip pirminę žmonių reakciją į naujienas apie įvykdytą smurtą.

2015 m. vykę debatai dėl pabėgėlių priėmimo programos įgyvendimo Lietuvoje neišsklaidė žmonių baimių ir abejonių dėl programos  įgyvendinimo sėkmės. Lietuvos gyventojai iki šiol palyginti mažai žino tiek apie Lietuvoje pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turinčius žmones, tiek apie šiuo metu dėl pabėgėlio statuso Europos Sąjungoje besikreipiančius žmones iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Nors naujausiais skelbiamais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pabėgėlio statusas buvo suteiktas dešimčiai asmenų (papildoma apsauga 38 asmenims), o per pastaruosius penkerius metus pabėgėlio statusas kasmet suteikiamas tik 10–25 asmenims (papildoma apsauga – 80–150 žmonių), 74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje pabėgėlių skaičius kasmet didėja, o 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje jau pakanka pabėgėlių ir negalima leisti, kad jų atvyktų daugiau.

Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva turėtų atsisakyti dalyvauti pabėgėlių perkėlimo programoje.

Atliktos apklausos duomenys rodo, kad Lietuva išlieka kultūriškai uždara visuomenė. Nors Lietuvos gyventojai patys aktyviai dalyvauja šiuolaikinės globalios migracijos procesuose, tačiau į naujai į šalį gyventi atvykstančius žmones žvelgia įtariai. Nepriklausomai nuo naujai atvykstančių užsieniečių statuso – tai yra, ar jie būtų į Lietuvą dirbti atvykstantys migrantai, ar pabėgėliai – Lietuvos gyventojai visų pirma yra linkę įžvelgti ne teigiamą naujai atvystančių žmonių indėlį į ekonominį ar kultūrinį šalies gyvenimą, o galimas grėsmes socialiniam saugumui. 2015 m.

Plačiau skaitykite čia