Asmeninis asistentas – ne privilegija, bet teisė | NLIF

Asmeninis asistentas – ne privilegija, bet teisė

Lietuvos neįgaliųjų forumo surengtuose mokymuose susirinkę įvairių neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų atstovai diskutavo apie asmeninio asistento paslaugas. Savo patirtį pristatė lektoriai iš Švedijos ir Belgijos. Šiose šalyse manoma, kad būtent galimybė naudotis asmeninio asistento paslaugomis leidžia negalią turinčiam žmogui gyventi orų ir savarankišką gyvenimą.

Asmeninio asistento paslauga suteikia laisvę

Vis dažniau Lietuvoje girdimas Europos nepriklausomo gyvenimo tinklo (ENIL) balsas. Ši organizacija, savo veiklą pradėjusi 1989 m. Prancūzijoje, Strasbūre, įvairiais pranešimais, akcijom skelbia, kad kiekvienas žmogus, kad ir kokios sunkios negalios būtų, turi teisę gyventi savarankiškai, išreikšti save, dalyvauti visuomenės gyvenime. Ir tai nėra privilegija, tai – žmogaus teisė. Ją numato ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 str.

ENIL ragina valstybes pasirūpinti, kad ta teisė būtų užtikrinta. Būsto pritaikymas, tinkamos techninės pagalbos priemonės, asmeninio asistento ir kitos reikalingos paslaugos bendruomenėje – būtinybė, išlaisvinanti žmogų iš izoliacijos.

Švedė Jamie Boling yra Europos nepriklausomo gyvenimo tinklo vykdančioji vadovė. Ji pasakoja, kad šio tinklo narės yra pačios įvairiausios šalys – nuo Gruzijos iki Islandijos. Beje, Lietuva jam nepriklauso, o Latvija, neseniai įteisinusi asmeninio asistento paslaugas įstatymiškai, jau prisijungė.

J. Boling pasakoja, kad situaciją Švedijoje iš esmės pakeitė 1994 m. įvykdyta neįgalumo reforma. Įstatymuose buvo įtvirtintos 10 neįgaliųjų teisių. Tarp jų – asmeninio asistento paslaugos, pavėžėjimas, pagalba buityje, prižiūrint vaikus, planuojant kasdienes veiklas. Taip pat skiriamos specialios subsidijos būstams pritaikyti ir automobiliams pirkti.

Šalia neįgalumo pensijos buvo numatyta lėšų suma, skirta susimokėti už reikiamas paslaugas, tarp jų – ir asmeninio asistento. Pastarąsias paslaugas gali gauti žmonės su intelekto negalia, po smegenų pažeidimų, taip pat turintieji ilgalaikį fizinį ar protinį sutrikimą. Finansavimas skiriamas nustačius, kiek valandų tos paslaugos asmeniui reikia.

Švedijoje žmogus pats gali nuspręsti, iš kokios institucijos „pirks“ jam reikalingas paslaugas: iš savivaldybės, privačios įstaigos, viešosios įstaigos ar kooperatyvo. Šios įstaigos ir administruoja teikiamą pagalbą. Asmeninis asistentas negalią turinčiajam padeda visose gyvenimo srityse: mokantis, dirbant, keliaujant, leidžiant laisvalaikį ir pan.

Šis įstatymas sudarė galimybę tėvams dirbti visą darbo dieną, kita vertus, jie taip pat gali būti asmeniniais asistentais ir gauti atlyginimą, pavyzdžiui, už vaikų priežiūrą naktį. Tėvai gali pasirinkti ir kito asmens pagalbą naktį, kad galėtų išsimiegoti.

2000 metais nutarta Švedijoje uždaryti visas įstaigas, kuriose gyvena neįgalieji. Vis daugiau paslaugų orientuota į bendruomenę. Įteisinta asmeninio asistento paslauga leidžia kiekvienam žmogui ilgiau gyventi savo namuose. Tokia pati priežiūra gali būti teikiama apsaugotuose būstuose ar grupinio, savarankiško gyvenimo namuose.

Švedai, iš pradžių skeptiškai žiūrėję į asmeninio asistento paslaugų naudą, netruko įvertinti jų privalumus: reikia mažiau kitų socialinių paslaugų, neįgaliojo šeimos nariai ir pats neįgalusis gali dalyvauti visuomenės gyvenime, stipresnė jų sveikata, didesnis pasitenkinimas gyvenimu.

Plačiau skaitykite čia