Kad Lietuva būtų visiems: įspūdžiai iš konferencijos Tarptautinei žmonių su negalia dienai paminėti | NLIF

Kad Lietuva būtų visiems: įspūdžiai iš konferencijos Tarptautinei žmonių su negalia dienai paminėti

Diena visiems – taip Tarptautinę žmonių su negalia dieną apidūdina specialioji Jungtinių Tautų pranešėja neįgaliųjų klausimais Catalina Devanda, kviečianti suprasti, ko iš tiesų siekia žmonių su negalia organizacijos. Ne išskirtinių teisių ar privilegijų, bet kad būtų atsižvelgta į kiekvieno poreikius, kas pasaulis būtų pritaikytas ne tik sveikiesiems, kad jame lygias galimybes turėtų visi.

Minėdama Tarptautinę žmonių su negalia dieną asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ Seime organizuotoje konferencijoje „Žmonių su negalia teisės ir lygios galimybės Lietuvoje: kokia realybė?“ sukvietė nevyriausybinių organizacijų atstovus, akademikus ir valstybinių įstaigų pareigūnus aptarti žmonių su negalia padėtį šalyje.

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė konferencijoje pristatė neseniai parengtą alternatyvią ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Ši ataskaita – viena iš Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos priemonių.

Apibendrindama ataskaitą D. Juodkaitė pateikė tokias išvadas:

  • Lietuvoje nėra vyraujančio žmogaus teisių požiūrio į asmenis su negalia. Nėra pakankamų visuomenės, specialistų ir pačių neįgaliųjų informavimo ir neįgaliųjų teisių skatinimo ir sklaidos priemonių.
  • Lietuvoje nėra visaapimančios strategijos dėl Konvencijos įgyvendinimo visose gyvenimo srityse. Konvencija įgyvendinama tik per neįgaliųjų socialinės integracijos programos prizmę. Tai apsiriboja socialine sritimi.
  • Lietuvoje nėra įgyvendinamas Konvencijos pagrindinis principas – neįgaliųjų ir juos atstovaujančių organizacijų įtraukties ir dalyvavimo užtikrinimas visuose sprendimų priėmimo procesuose, Konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos procesuose.
  • Lietuvoje nėra užtikrintas efektyvus ir Konvencijos reikalavimus atitinkantis Konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmas.
  • Lietuvoje nėra įgyvendinamas visų neįgaliųjų lygybės prieš įstatymą užtikrinimas ir jų teisinio veiksnumo realizavimas, suteikiant reikalingą pagalbą.
  • Lietuvoje nėra užtikrinama asmenų su negalia teisė gyventi savarankiškai ir įtrauktis į bendruomenę. Lietuva iki šiol investavo ir tebeinvestuoja ES struktūrinės paramos lėšas į atskirtį didinančias ir žmogaus teises pažeidžiančią socialinės globos sistemą.
  • Lietuvoje iki šiol egzistuoja diskriminacinės nuostatos dėl asmenų su negalia (psichosocialine negalia) teisės į laisvę ir saugumą suvaržymo galimybės ir jiems taikomų priverstinio hospitalizavimo sąlygų.
  • Lietuvoje neužtikrinamas įtraukus švietimas visų negalių vaikams.
  • Lietuvoje neužtikrinamos asmenų su negalia lygios teisės dalyvauti darbo rinkoje, užimtume.
  • Lietuvoje žmonės su negalia negali dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime dėl teisinių, organizacinių ir infrastruktūros kliūčių.
  • Lietuva yra neprieinama asmenims su negalia, t.y. Žmonėms su negalia neužtikrinamas fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumas.

Henrika Varnienė, LNF administracijos vadovė, apibendrino regioninių diskusijų apie deinstitucionalizaciją rezultatus. Paaiškėjo, kad visoms šalims kyla daug klausimų dėl jų padėties po pertvarkos. Globos įstaigų atstovai nežino, kas jų laukia po pertvarkos, o žmonės su negalia ir jų artimieji – kokios paslaugos pakeis institucinę globą. Akivaizdu, kad šiuo metu veikiantis bendruomeninių paslaugų tinklas nepakankamas teisės į savarankišką gyvenimą užtikrinimui. Tokia padėtis kai ką verčia suabejoti pačia deinstitucionalizacijos idėja, tačiau ne idėja klaidinga, o jai tiesiog nepasiruošta.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų Žmonių su negalia komiteto narys prof. Jonas Ruškus, kuris savo pranešimą skyrė JT Neįgaliųjų teisių konvencijai pristatyti. Pasak profesoriaus, tai revoliucingas dokumentas, keičiantis ne tik žmonių su negalia padėtį, bet ir veikiantis visą visomenę, darantis ją demokratiškesnę, atviresnę, taigi – ir stipresnę. Jonas Ruškus pabrėžė, kad žmonių su negalia padėtis priklauso ne tik nuo jų reikmėms skiriamų finansų, bet pirmiausia nuo požiūrio, nuo kelio, kurį valstybės renkasi. Lietuva, jo vertinimu, deda daug pastangų, tačiau iki Vokietijos ar Skandinavijos šalių dar labai toli.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Kristina Miškinienė, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, bei Eglė Čaplikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lygių galimybių skyriaus vedėja, jos kalbėjo apie valstybės iniciatyvas ir priemones JT Konvencijai įgyvendinti. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančauskis iškėlė ydingą socialinių įmonių veiklos modelį Lietuvoje ir žmonių su negalia įdarbinimo teisinio reglamentavimo spragas. Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė pristatė aplinkos pritaikymo trūkumus Lietuvoje.

Plačiau skaitykite čia