Religijos, tradicinių vertybių ir žmogaus teisių santykis Lietuvoje LGBT bendruomenės aspektu | NLIF

Religijos, tradicinių vertybių ir žmogaus teisių santykis Lietuvoje LGBT bendruomenės aspektu

Šiame straipsnyje aptariamas religijos, tradicinių vertybių ir žmogaus teisių santykis LGBT individų bei bendruomenės teisių aspektu šiuolaikinėje Lietuvoje. Keliami klausimai, kokį vaidmenį vaidina religija visuomenėje svarstant apie tradicines vertybes ir žmogaus teises, kokia Lietuvos visuomenėje vyrauja tradicinių vertybių samprata, kaip suprantamos ir su kuo siejamos žmogaus teisės. Šio straipsnio pagrindu tapo š. m. rugsėjo 11 d. Vilniuje, Suomijos ambasados salėje įvykusi Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo bei Europos tikėjimo ir vertybių tinklo (European Network of Religions and Beliefs (ENORB) diskusija, tema “Religija, tradicinės vertybės ir žmogaus teisės”. Svarbiausia diskusijos ašimi tapo minėto tinklo vadovo Alan Murray pranešimas renginio tema, kuris sulaukė atgarsio tarp renginio dalyvių – valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių, akademinio jaunimo ir politinių partijų atstovų.

Buvęs Anglikonų bažnyčios Kenterberio arkivyskupo patarėjas ir Europos religijų ir tikėjimo tinklo įkūrėjas Alan Murray savo pranešime kėlė klausimus apie religijų vaidmenį atstovaujant tradicines vertybes bei religijų santykį su žmogaus teisėmis. Pranešėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu tradicinių vertybių sąvoka viešajame diskurse vartojama kita nei įprasta prasme. Anot jo, tradicinių vertybių sąvoka kildinama iš krikščioniškos tradicijos, tradicinės vertybės yra aptariamos Biblijoje ir jos yra – meilė, atjauta, empatija, gailestis, viltis ir pan. Tuo tarpu dažniausiai viešojoje erdvėje pasitaikanti tradicinių vertybių samprata siejama su tradicinės šeimos, kaip susituokusios heteroseksualios poros samprata. Toks, pranešėjo nuomone, tradicinių vertybių sąvokos susiejimas su šeima, grįsta santuoka yra dirbtinis ir politizuotas, kurį palaiko Europos Sąjungai priešiškų valstybių politiniai bei religiniai elitai. Pranešėjo teigimu, tradicinės vertybės – meilė, atjauta, gailestis – yra nekintamos ir aktualios visais laikais ir visai žmonių bendruomenei.

Apibendrinant A. Murray mintis, verta aptarti ir Lietuvos visuomenės situaciją tradicinių vertybių palaikymo bei žmogaus teisių srityje LGBT individų bei bendruomenės aspektu. Lietuvos visuomenėje vyrauja Romos katalikų bažnyčios tikintieji, o politikoje priimant sprendimus vis dar dažnai remiamasi šios religinės bendruomenės autoritetu. LGBT bendruomenės klausimai – ne išimtis. Oficiali Romos katalikų bažnyčios pozicija LGBT bendruomenės klausimu nėra marginalizuojanti šiuos žmones dėl jų lytinio tapatumo, tačiau smerkiami kitokie nei heteroseksualūs lytiniai santykiai. Tokia dviprasmiška pozicija sukelia dilemas tiek LGBT bendruomenei, tiek Romos katalikų bendruomenei. LGBT bendruomenės nariai yra lyg ir priversti slėpti savo lytinį tapatumą norėdami priklausyti Romos katalikų bažnyčiai, o Romos katalikų bažnyčios nariai linkę smerkti LGBT bendruomenės narius dėl jų neva pasirenkamo gyvenimo būdo – t. y. lytinio tapatumo atskleidimo ir gyvenimo nesislapstant. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje dažnai kalbant apie LGBT žmonių teises svarstoma, jog tai apskritai nėra problema, nes šie žmonės – itin nedidelė visuomenės grupė bei argumentuojama, jog reikia saugoti tradicines vertybes, kurios neva yra alternatyva seksualinių mažumų “diktatui”. Kokias tradicines vertybes kviečiama saugoti Lietuvos viešojoje erdvėje?

Kalbant apie tradicines vertybes ir jų diskursą Lietuvos viešojoje erdvėje tenka antrinti Alanui, kad dažniausiai jos siejamos su šeimos vertybėmis, konkrečiai tradicinės šeimos jau minėtos susituokusios heteroseksualios poros sampratos įtvirtinimu. Ir pateikiamos kaip priešingybės bet kokiam homoseksualių porų santykių įteisinimui. Homoseksualių porų partnerystės ar santuokos proponentai dažniausiai yra siejami su nušventėjusios ir praradusios ryšį su religinėmis vertybėmis Europos Sąjungos spaudimu šalims, kurios vis dar laikosi tradicinių vertybių. Tokiu būdu, tradicinės vertybės Lietuvos viešojoje erdvėje supriešinamos ir su žmogaus teisėmis, tarp kurių yra tiek sąžinės bei religijos laisvė, tiek saviraiškos laisvė. Tai yra žmogaus teisės ir laisvės, kurias dauguma Lietuvos gyventojų įtvirtino kaip vertybes Konstitucijoje. Anot Alan Murray, kriščioniškosios tradicinės vertybės neprieštarauja žmogaus teisėms ir yra jų dalis. Vadinasi, anot pranešėjo, krikščionybės mokyme yra vietos ir kitokiam, nesmerkiančiam požiūriui į LGBT bendruomenės narius?

Tuo metu duomenų apie Lietuvos LGBT bendruomenės narių religinį gyvenimą beveik nėra. Viešojoje erdvėje nuskambėjo vos keli atvejai, kada neapsikentę smerkiančio požiūrio savo religines bendruomenes paliko LGBT nariai. Vis dėlto manytina, kad dauguma religingų ir praktikuojančių LGBT narių lieka savo religinėse bendruomenėse neatskleisdami savo lytinio tapatumo. Lenkų sociologės Dorotos Hall 2015 m. tyrimas apie LGBT bendruomenės narių religingumą Lenkijoje atskleidė, kad homoseksualūs žmonės renkasi įvairias strategijas religijos ir dalyvavimo konkrečios religinės bendruomenės gyvenime atžvilgiu. Vieni renkasi priklausymą ir pilnavertį dalyvavimą savo religinės bendruomenės gyvenime neatskleisdami savo lytinio tapatumo. Kiti siekia gyventi neslėpdami savo lytinio tapatumo, siekia viešai kelti klausimus ir meta iššūkį savo religinei bendruomenei atskleisdami savo lytinį tapatumą, o nesulaukę atsako – keičia religinę bendruomenę. Dorotos Hall tyrimas atskleidė, kad Lenkijoje dalis LGBT narių paliko Romos katalikų bažnyčią ir prisijungė prie Presbiterionų bendruomenės. Kaip jau minėta empirinių tyrimų apie Lietuvos LGBT bendruomenės narių religinį gyvenimą nėra, tačiau rengta diskusija tapo vienu iš šaltinių, atskleidžiančių religinių bendruomenių požiūrį į LGBT bendruomenės narius. Nors buvo kviesti, tačiau renginyje nedalyvavo tradicinių religinių bendruomenių, tokių kaip Romos katalikų bažnyčia, ortodoksų, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenių atstovai. Kaip būtų galima interpretuoti tokį tradicinių bendruomenių nedalyvavimą ir savotiškai išreikštą tylą diskutuotais klausimais? Galbūt tai nenoras kalbėti LGBT bendruomenei svarbiomis temomis ar neturėjimas aiškios pozicijos, o galbūt kai kurių bendruomenių dalyvavimą ribojo ne kartą viešoje erdvėje išsakyta parama “tradicinėms vertybėms” ir nenoras kvestionuoti šios savo pozicijos.

Vis dėlto kai kurių religinių bendruomenių – tradicinėmis nesančių religinių mažumų atstovai renginyje dalyvavo. Diskusijoje pasisakė Gabrielius Lukošius – krikščionių bažnyčios “Tikėjimo žodis” vadovas, Rimantas Kupstys – Lietuvos evangelikų sekmininkų sąjungos vyskupas, Artūras Strelčiūnas – Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios vyskupas ir James Elijo – bahajų religinės bendruomenės atstovas. Iš krikščioniškų bendruomenių atstovų pasisakymų išsiskyrė A.Strelčiūno mintys kviečiančios dialogui ir savitarpio supratimo paieškoms. A.Strelčiūnas pasidalino Naujosios apaštalų bažnyčios patirtimi kai hierarchams teko atsiprašyti bažnyčios jaunuol Jam antrino ir James Elijo, pabrėždamas dialogo ir susitikimų svarbą. Galima manyti, kad atviresnį dialogą su LGBT bendruomenę skatina religinių mažumų bendruomenės, priklausančios ir palaikančios intensyvius santykius su tarptautinėmis religinėmis organizacijomis, galimai ieškančiomis atsakymų į klausimus dėl LGBT narių.

Diskusijos pabaigoje Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimir Simonko iškėlė klausimą, kurį formuoja Lietuvos religinis landšaftas, kaip išjudėti iš religijos, tradicinių vertybių ir žmogaus teisių LGBT bendruomenės aspektu nesutarimo/nesusikalbėjimo taško? Renginio pranešėjas A.Murray teigė, kad būtinas dialogas tarp religinių bendruomenių, ypač tų, kurios daro įtaką viešajame gyvenime ir LGBT bendruomenių narių. Atrodo, kad įvykusi diskusija dar netapo tokio dialogo pradžia, tai greičiau buvo pirmasis bandymas inicijuoti dialogą. Tikėtina, kad ir ateityje bus inicijuojamos panašaus pobūdžio viešos diskusijos ir galbūt Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių atstovai ar atskiri bendruomenių nariai atsilieps į kvietimą jose dalyvauti. Tačiau itin svarbus kitų diskusijų pagrindas būtų ir realios LGBT bendruomenės narių situacijos religijos srityje ištyrimas ir iškylančių problemų identifikavimas.

Milda Ališauskienė

eea_grants_320Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje remiamą projektą „Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo (NLĮF) tvarios plėtros stiprinimas“. Projekto įgyvendinimą remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programa. Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus.

socminStraipsnis parengtas įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo srityje, veiklos 2015 metais projektą. Projektą iš dalies finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.