Teisingumo ministerija siūlo nuo žemės mokesčio atleisti ir kitas valstybės pripažintas religines bendrijas | NLIF

Teisingumo ministerija siūlo nuo žemės mokesčio atleisti ir kitas valstybės pripažintas religines bendrijas

Lietuvos Respublikai 2000 m. pasirašius sutartį su Šventuoju Sostu katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo atleista nuo žemės mokesčio. Kitos tradicinės religinės bendruomenės galėjo būti atleidžiamos nuo žemės mokesčio savivaldybių tarybų sprendimais. Finansų ministerija, atsižvelgdama į evangelikų liuteronų ir kai kurių kitų tradicinių religinių bendruomenių prašymus, 2015 m. rugsėjo 2 d. parengė ir pateikė derinti valstybės institucijoms įstatymo projektą, kuriuo nuo žemės mokesčio būtų atleista ne tik katalikų bažnyčia, bet ir kitos tradicinės religinės bendruomenės. Kaip žinia, Lietuvoje tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis teisės aktai įvardija lotynų ir graikų apeigų katalikus, evangelikus liuteronus, evangelikus reformatus, stačiatikius, sentikius, judėjus, musulmonus sunitus ir karaimus. Kaip rašoma Finansų ministerijos parengtame aiškinamajame rašte įstatymo projektui, priėmus įstatymo projektą šiek tiek sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis tradicinės religinės bendruomenės 2014 m. sumokėjo 3577 eurus žemės mokesčio, 2013 m. – 3031 eurą.

Kaip rašė portalas Lietuvos žinios, komentuodama šią Finansų ministerijos iniciatyvą Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė pabrėžė, kad religinių bendruomenių nelygybė įtvirtinta ne vien Žemės mokesčio įstatyme. Parlamentarė dar birželio pabaigoje įregistravo iš viso net 13 įstatymų pataisas – Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų bei Lygių galimybių įstatymų, taip pat Baudžiamojo kodekso. Jos esą turėtų panaikinti nelygybę tarp Lietuvoje gyvuojančių tiek tradicinių religinių bendruomenių, tiek neseniai įsikūrusių. „Man regis, esama nemažai diskriminacijos. Nors Lietuva su Vatikanu yra sudariusi sutartį, tai ne priežastis katalikams įstatymais nustatyti lengvesnes veiklos sąlygas nei kitoms bendruomenėms“, – tvirtino D. Kuodytė.

Tuo tarpu Teisingumo ministerija siūlo atleisti nuo žemės mokesčio ne tik valstybės pripažintas tradicines, bet ir kitas valstybės pripažintas religines bendruomenes. Valstybės pripažinimą gali įgyti tos religinės bendruomenės, kurios Lietuvoje veikia bent 25 metus, ir kurių mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Plačiau skaitykite čia.