Pažeidžiamoms moterims pagalbos per mažai | NLIF

Pažeidžiamoms moterims pagalbos per mažai

Moterys, patekusios į didesnio socialinio pažeidžiamumo situacijas, nukenčia dėl lyčių nelygybės, neįgalumo, etniškumo, brandesnio amžiaus ir kt. Šiaulių universiteto Lyčių studijų mokslo centro mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia realią situaciją ir įvardina konkrečias problemas.

Viena jautriausių visuomenės grupių 

Moterys yra viena jautriausių visuomenės grupių, kadangi patiria daugialypę diskriminaciją: dėl lyties,  neįgalumo, etniškumo, brandesnio amžiaus ir t.t. Jos taip pat  atsiduria nepalankesnėje situacijoje lyginant su  vyrais darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir kultūriniame gyvenime, todėl joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis.

Mūsų šalyje pasigendama pažeidžiamų moterų grupių kompleksinių tyrimų.  Tad 2013–2014 metais atliktas tyrimas rėmėsi Komiteto rekomendacijų Lietuvai 84 punktu ir apėmė keletą tikslinių moterų grupių – neįgalių moterų, etninėms mažumoms priklausančių moterų (įskaitant romes), vyresnių moterų (55-60 metų grupės – priešpensijinio amžiaus ir 60+ metų) ir migrančių.

Patiria daugialypę diskriminaciją

Tyrimas parodė, kad visuose darbinės veiklos etapuose visų tikslinių grupių moterys patiria daugialypę diskriminaciją: ir pagal lytį, ir pagal amžių, tautybę, negalę, statusą ir t.t. Maža to, kai kurios tikslinės grupės patiria didesnę diskriminaciją nei kitos (pvz. Lietuvoje romų diskriminacija darbo rinkoje yra didesnė nei kitų etninių mažumų atstovų). Visų tikslinių grupių moterų nedarbo lygis išlieka nepriimtinas.

Pagrindinės etninių mažumų įsidarbinamumą ribojančios priežastys yra nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas, bendrųjų gebėjimų ir socialinių įgūdžių stoka, neigiamas darbdavių požiūris į etninių mažumų atstovus, kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nepripažinimas Lietuvoje.

Nors vyresnio amžiaus asmenų (55–64 m.) užimtumo lygis Lietuvoje yra aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, su amžiumi užimtumo darbo rinkoje tendencijos mažėja 2–3 kartus. Be to, vyresnio amžiaus asmenų padėtis darbo rinkoje nėra stabili. 65 m. asmenys ir vyresni patenka į didžiausios skurdo ribos grupę, kas ketvirtas asmuo gyvena žemiau šios ribos.

Moterų imigrančių užimtumo lygis Lietuvoje vis dar yra žemas, ypač pirmus trejus gyvenimo metus. Veiksnių, ribojančių ne ES piliečių įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo rinkoje, yra daug: sudėtingos procedūros gaunant darbo vizą, darbo vietų stoka, nepakankama profesinė kvalifikacija, neigiamas darbdavių požiūris, diskriminacija dėl šalies ar tautybės, lietuvių užsienio kalbų nemokėjimas ir pan.

Kokias turime galimybes?

Nežiūrint į tai, kad neįgaliesiems numatytos kai kurios lengvatos apsirūpinant būstu, tačiau beveik pusės jų poreikiai nėra patenkinti. Priežastys, ribojančios galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, yra paslaugos kaina, fizinis pasiekiamumas, paslaugos kiekis, kokybė ir pan. Imigrantėms ir etninių mažumų atstovėms prisideda ir kultūriniai ypatumai. Nors yra parengtos ir vykdomos įvairios programos, socialinių paslaugų poreikis irgi nėra visiškai patenkintas. Nemažai problemų yra ir dėl teisinės pagalbos. Nors dauguma savivaldybių pritaikė pastatus fizinę negalią turinčių asmenų poreikiams, tebėra  kliūčių asmenims, turintiems klausos ir regėjimo negalią, pasinaudoti pirmine teisine pagalba. Tam nepritaikytos ir internetinės svetainės, teikiančios informaciją apie teisinę pagalbą. Kaime gyvenančių moterų situacija yra sudėtingesnė už mieste gyvenančių,  kaimo gyventojams būdingas didesnis pesimizmas, vertinant artimiausią perspektyvą, asmeninę situaciją ir veiklos prasmingumą; stipriau akcentuojamos nedarbo, alkoholizmo ir skurdo problemos.

Beveik visi duomenys užimtumo srityje yra vyrų naudai.

Plačiau skaitykite čia.