Ar pagalbos mygtukai taps panacėja nuo smurto? | NLIF

Ar pagalbos mygtukai taps panacėja nuo smurto?

Anželika smurtaujantį vyrą paliko prieš savaitę, su dviem vaikučiais prisiglaudė krizių centre. Tai ne pirmas jaunos moters pabėgimas, tačiau dabar ji žada niekuomet nebegrįžti pas sugyventinį: „Prie kelias savaites vyras prarado darbą, pradėjo girtauti,  tapo neprognozuojamas, – pasakoja moteris, ne kartą išbandžiusi vyro kumštį. – Šį kartą užkliuvau ne vien aš, bet ir sūnus, jei nebūtume pabėgę, tikriausiai ir jo būtų nepagailėjęs“.

Smurto atvejų daugėja

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. užregistruota 5,3 tūkst. moterų ir 303 vyrai,  nukentėję nuo nusikalstamų veikų šeimoje nuo sutuoktinio (-ės) ar sugyventinio (-ės). Moterų informacijos centro projektų vadovės  Rugilės Butkevičiūtės teigimu, statistika šoktelėjo Lietuvoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. „Dabar policijos pareigūnai informuoja specializuotos pagalbos centrus (SPC) apie kiekvieną jų teritorijoje registruotą smurto atvejį, o anksčiau pats  žmogus spręsdavo, ar jam reikia pagalbos, – sako specialistė. – Tai, kad vis daugiau besikreipiančiųjų, yra gerai, tai rodo didesnį pasitikėjimą pačia sistema“.

Kauno moterų krizių centro pirmininkės pavaduotoja Naura Daukšienė taip pat patikino – centre nukentėjusių moterų daugėja: „Per dieną sulaukiame 4 – 5 pranešimų ir tai įvykiai, kada jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kiek dar naujų atvejų“.

Trumpų sijonų provokacija

2015 m. agentūra RAIT atliko tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad 5, 4 proc. gyventojų linkę pateisinti smurtą moterų atžvilgiu. Susiklostę stereotipai – esą auka pati išprovokuoja savo elgesius ir taip „prisiprašo“ – piktina N. Daukšienę. „Juk kaip žmogus bepasielgtų, kokią turime teisę jį skriausti ar žaloti, – sako ji. – Tai mūsų vidinio bendravimo problema. Tarkim, kaimynai po įvykio sako – girdėjome pagalbos šauksmą, kuris ne truko ne vieną valandą, tačiau nė vienas iš jų nesiteikė nepaskambinti pagalbos telefonu. Dar laikomasi tos nesikišimo pozicijos – esą ne mano kiaulės, ne mano pupos. Nesuvokiame, kad kai vyksta smurtas, tai jau nebėra šeimos reikalas, nes nėra skirtumo, kur smurtą patirsi – ar savo šeimoje, ar gatvėje“.

N. Daukšienės teigimu, žmogus nėra teisėjas ar Viešpats Dievas, kad turėtų teisę bausti. Tokius klausimus civilizuotai sprendžia atitinkamos instancijos. „Su panašia pozicija susiduriu išprievartavimo bylose, – pripažino specialistė. – Ne kartą girdėjau, kasip stengiamasi pateisinti prievartautoją esą pati asuka provokavo, nes vėlai vakare stovėjo sustojime trumpu sijonuku. Reiškia, visos moterys, kurios turi dailią figūrą ir vaikšto trumpais sijonėliais, laukia, kad jomis per prievartą pasinaudotų? Taigi vietoje to, kad kaltintume smurtautoją, mes kaltiname auką – ji ir taip nukentėjo, o mes dar ją kaltiname provokacija“.

Plačiau skaitykite čia.