Neišnaudojamas moterų potencialas ekonomikoje | NLIF

Neišnaudojamas moterų potencialas ekonomikoje

Leidinys „The Economist“ 2015 m. rugpjūčio 22 d. patvirtino tai, ką mes seniai žinojome, apie lyčių lygybės sąsajas su ekonomikos gerove. Straipsnis „The costs of sexism/ Girl power“ (http://econ.st/1U4ZdXL) nagrinėja seksizmo kainą ekonomikoje. Straipsnyje teigiama, jog seksizmas nėra vien blogai – tai dar ir brangiai kainuoja. Nagrinėjama lyčių lygybės situacija Lotynų Amerikoje, kur pastaruoju metu padaryta pažanga, išnaudojant moteris kaip darbo jėgą. Tačiau moterų dalyvavimo ūkinėje veikloje mastai vis dar smarkiai atsilieka nuo vyrų. Paskaičiuota, kad jeigu atotrūkis išnyktų, regiono bendras vidaus produktas (toliau – BVP), skaičiuojant vienam asmeniui, būtų 16 proc. didesnis, įvertina Davidas Cuberes iš Clarko universiteto Masačiusetse (JAV) ir Markas Teignieris iš Barselonos (Ispanija) universiteto. Neišnaudota moterų ekonominio potencialo situacija vadinama tiesiai – koks švaistymas!

Naujame savo pranešime šie du mokslininkai taip pat žvelgė į ekonominį lyčių atotrūkio poveikį pagal įvairius vyrų ir moterų verslo tvarkymo rodiklius, pavyzdžiui verslumo lygį. Teigiama, kad Lotynų Amerikos moterys yra santykinai verslios. Vyrų ir moterų verslumo lygio skirtumas šiame regione yra net mažesnis, jei JAV. Ir jei tas skirtumas būtų panaikintas, kiekvienas Lotynų Amerikos gyventojas taptų beveik 5 proc. (4,7) turtingesnis. O kiek praturtėtų kiekvienas Lietuvos gyventojas, jeigu neliktų lyčių nelygybės? Pasak kai kurių specialistų, ženkliai daugiau.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, kad šis „The Economist“ straipsnis atspindi lyčių nelygybės problemą visame pasaulyje ir eilinį kartą pagrindžia, jog lyčių lygybė turi teigiamą poveikį ekonomikai. Pažymėtina, kad pagal lyčių lygybės indeksą Lietuva 2012 m. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis buvo tik 22 iš 28 ES šalių – Lietuva įvertinta 40,2 balais iš 100 (Europos Sąjungos vidurkis – 52,9). Pagal šį lyčių lygybės indeksą Lietuvą jau lenkia ir estai, ir latviai, nors Lietuva 1999 m. buvo pirmoji šalis Centrinėje ir Rytų Europoje, kur pradėjo veikti pirmoji visame regione Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei priimtas pirmas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

Kontrolierės A.Lobačevskytės nuomone, lyčių lygybės padėties blogėjimas ir oficialių lyčių lygybės rodiklių smukimas pastaraisiais metais dar labiau skatina ieškoti alternatyvių būdų, kaip didinti lyčių lygybę. Vienas iš jų – kvotos. Pažymėtina, kad 2015 liepos mėn. Seime užregistruota Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisa, kuri įpareigotų valstybės ir savivaldybių institucijas, kad jų „įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų“. Ši nuostata būtų įvedama kaip laikina pozityvios diskriminacijos priemonė, ji įsigaliotų nuo 2018 metų, jeigu iki to laiko ir šiaip nebūtų pasiektas 30 proc. vienos lyties atstovų dalyvavimas.

Reiktų dėti visas pastangas, kad seksizmo kaina būtų kuo mažesnė ir artėtų prie nulio. Vienodas, visavertis ir veiksmingas ir vyrų, ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje, versle, individualioje veikloje, priimant sprendimus, yra būtina prielaida, ne tik norint panaikinti atlyginimų skirtumą, pasiekti vienodą ekonominę nepriklausomybę, bet ir strateginius Europos Sąjungos tikslus – ekonominio augimo, konkurencingumo, kiekvienos moters, kiekvieno vyro, visos visuomenės gerovės.

Plačiau skaitykite čia.