Asociacija LGL kreipėsi į Strasbūro teismą dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal EŽTK nevykdymo | NLIF

Asociacija LGL kreipėsi į Strasbūro teismą dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal EŽTK nevykdymo

Š. m. rugpjūčio 13 dieną nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl Lietuvos įsipareigojimų užtikrinti galimybę naudotis veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) nevykdymo. Oficialiame asociacijos LGL skunde akcentuojama, kad apribojusi socialiniame tinkle „Facebook“ bučinio nuotrauką paskelbusių ir neapykantą kurstančių komentarų sulaukusių studentų teisę naudotis efektyviomis teisinės gynybos priemonėmis, Lietuva pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. ir 3 d. dėl neapykantą kurstančių komentarų po socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta dviejų vaikinų bučinio nuotrauka asociacija LGL kreipėsi 2014 m. gruodžio 8 dieną. Generalinė prokuratūra LGL pareiškimą perdavė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, kurios nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka buvo prilyginta „ekscentriškam elgesiui“. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 2015 m. sausio mėnesį paskelbtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria teismas Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą pripažino teisėtu. Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra neskundžiama. Pasak teismo, dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka buvo paskelbta viešai, todėl „šiuo veiksmu galima įžvelgti siekimą tyčia paerzinti ar šokiruoti kitokias pažiūras turinčius asmenis ar paskatinti neigiamų komentarų parašymą“.

Oficialiame skunde Europos Žmogaus Teisių Teismui rašoma, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantą kurstančių komentarų internete pažeidė pareiškėjų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pagal 8 EŽTK straipsnį. Be to, 14 EŽTK straipsnis įtvirtina diskriminacijos draudimo principą ir numato, jog Konvenciją pasirašiusios valstybės narės įsipareigoja užtikrinti Konvencijoje pripažintas teises ir laisves be jokios diskriminacijos dėl asmens, inter alia, seksualinės orientacijos.

Skunde Strasbūro teismui LGL pabrėžia, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos proveržio internete galima įžvelgti homofobijos motyvą, nes Klaipėdos apygardos teismo išaiškinime pareiškėjų socialiniame tinklapyje viešai paskelbta nuotrauka prilyginama „ekscentriškam elgesiui“, kuriuo siekiama „tyčia paerzinti ar šokiruoti kitokias pažiūras turinčius asmenis ar paskatinti neigiamų komentarų parašymą“. Skunde LGL taip pat pažymi, kad dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pažeista pareiškėjų teisė naudotis veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.

Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko tikisi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreips dėmesį į įsipareigojimų ginti asmenis nuo homofobijos motyvuotų neapykantos nusikaltimų pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją nevykdymą Lietuvoje. „Visos Europos Tarybos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pareigą veiksmingai tirti neapykantos nusikaltimus ir apsaugoti piliečių teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Kiekvienam Europos piliečiui, nepaisant jo, inter alia, seksualinės orientacijos, privalo būti sudarytos galimybės naudotis veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis,“ – pabrėžia asociacijos LGL vadovas.