Nematomas šešėlis: smurtas artimoje aplinkoje prieš lesbietes ir translytes moteris | NLIF

Nematomas šešėlis: smurtas artimoje aplinkoje prieš lesbietes ir translytes moteris

Europos Komisijos užsakymu atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, beveik 43 % Lietuvos moterų yra tapę smurto artimoje aplinkoje aukomis. Nepaisant tyrimų trūkumo, manoma, jog pastaruoju metu šis skaičius auga. Dar mažiau duomenų surinkta apie specifinę grupę – lesbietes ir translytes moteris, patiriančias smurtą artimoje aplinkoje.

Ypač svarbus žingsnis siekiant įveikti smurtą prieš moteris Lietuvoje buvo žengtas 2011 metais, kai buvo priimtas LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Lietuvos teisinėje struktūroje šio įstatymo priėmimas tapo itin svarbiu įvykiu, kadangi 2011 metais Lietuva buvo viena is dviejų Europos Sajungos valstybių, kurioje nebuvo jokių teisinės apsaugos priemonių smurto artimoje aplinkoje aukoms apsaugoti. Šio įstatymo tikslas – apibrėžti įvairias smurto formas (prieš priimant šį įstatymą, smurtas artimoje aplinkoje buvo išskirtas tik LR baudžiamojo kodekso nuostatose), pagreitinti teisinį procesą bei suteikti smurto artimoje aplinkoje aukoms reikalingą pagalbą. Tačiau kyla klausimas, ar šis įstatymas taikomas visiems be išimčių, tame tarpe ir lesbietėms bei translytėms moterims?

Tam, kad atsakytume į šį klausimą, kalbamės su nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL valdybos pirmininke ir lesbiečių bendruomenės Vilniuje lydere Elena Dapkūnaite.

Elena, ar smurtas artimoje aplinkoje prieš lesbietes ir translytes moteris Lietuvoje yra problema? Ar ji yra matoma?

Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris Lietuvoje vis dar yra tabu, ne vien lesbiečių ir translyčių moterų bendruomenėje. Žmonės paprasčiausiai apie tai nekalba, nesvarbu kokiam socialiniam sluoksniui jie priklausytų. Kaip bebūtų gaila, emocijų slėpimas yra iki šiol mūsų visuomenėje įsišaknijęs Sovietų Sąjungos palikimas. Tačiau kalbant apie smurtą prieš lesbietes ir translytes moteris, ši problema tampa dešimtis kartų sudėtingesne. Net pačiai LGBT* bendruomenei yra sudėtinga suvokti ir pripažinti šią problemą.

Kaip manai, kokios yra smurto artimoje aplinkoje priežastys?

Smurto artimoje aplinkoje priežastys visur yra panašios. Vis dėlto, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje lesbiečių ir translyčių moterų santykiuose, svarbu atkreipti dėmesį, kad gyvename itin priešiškai nusiteikusioje visuomenėje. Dėl šios priežasties tos pačios lyties poros patiria nusivylimą ir nesaugumo jausmą. Daugeliu atvejų susiduriame ir su internalizuota homofobija. Nuolatinis nesaugumo ir nusivylimo jausmas gali paskatinti smurtauti. Kadangi tos pačios lyties asmenų santykiai mūsų visuomenėje nepripažįstami, vienalytės poros žino, kad jų santykiai gali būti paviešinti, partneriai neretai patiria diskriminaciją ir šantažą. Heteroseksualios poros su panašiomis problemomis susiduria retai. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, reikia pripažinti faktą, kad Lietuva yra viena homofobiškiausių Europos Sąjungos valstybių. Šios tendencijos tiesiogiai veikia visuomenės požiūrį į tos pačios lyties poras. Tai reiškia, jog neretai artimieji nepripažįsta savo šeimos narių, kurie atskleidžia savo seksualinę orientaciją ar neatitinka visuomenėje galiojančių „vyriškumo“ bei „moteriškumo“ standartų. Įtampa išauga ir tuomet, kai draugai, pažįstami ar kolegos sužino apie asmens seksualinę orientaciją. Lesbietės ir translytės moterys patiria didelį nesaugumo jausmą, tad smurto artimoje aplinkoje tikimybė atitinkamai išauga.

Plačiau skaitykite čia.