Faktai apie socialinės globos institucijas | NLIF

Faktai apie socialinės globos institucijas

Lietuvos neįgaliųjų forumas pirmą kartą dalyvauja Kultūros naktis renginyje! Dažnas apie socialinės globos namus, kuriuose gyvena negalią turintys žmonės, sužinome iš kino filmų ar nuogirdų spaudoje: Nors atrodo, kad gyvenimas globos namuose pakankamai patogus, o kai kurie gyventojai savo kambarėlį vadina „namais“, čia netrunkama prarasti bet kokias tapatumo užuomazgas.  Kodėl?

Dėl vienos paprastos priežasties: čia visi vertinami vienodai – kaip negalintys savimi pasirūpinti ligoniai: už juos skalbiama, jiems gaminamas maistas. Kviečiame susipažinti su faktais.

2012 m. duomenimis, šalyje yra 244,6 tūkst. neįgalių suaugusių asmenų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 42 socialinės globos namai asmenims su psichosocialine ar proto negalia. Trisdešimties šių įstaigų steigėja yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Viso socialinės globos įstaigose 2013 metų pabaigoje gyveno 6862 asmenys, tarp jų – 672 vaikai ar jaunuoliai. Net 3,2 tūkst., šių žmonių t. y. 51,6 proc., turi psichikos negalią, 35,4 procento – proto negalią.

Lietuvoje 4 neįgalių vaikų ir jaunimo globos įstaigose gyvena 150 vaikų ir 504 jaunuoliai, iš jų 94 proc. turi proto ir (ar) psichikos negalią, 5 sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvena 327 vaikai, iš jų 21 proc. turi proto ar psichikos negalią.

Vidutiniškai per metus išrašomi apie 580-600 siuntimai į socialinės globos įstaigas. (2013 m. duomenimis buvo: 581 siuntimai – 507 nauji siuntimai (87,2%), 74 perkelti iš kitų SGN)

Šiuo metu laukimo eilėje yra 179 suaugusieji neįgalūs asmenys patekti į socialinės globos namus.

Jungtinių Tautų Konvencija dėl Kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimo ir jos Fakultatyvaus protokolo 4 straipsnyje yra pateikta plati laisvės apribojimo vietos sąvoka:

„laisvės apribojimo (atėmimo) vieta yra bet kuri protokolą ratifikavusios šalies jurisdikcijoje esanti ir kontroliuojama įstaiga, kurioje valdžios institucijai įsakius, paraginus, sutikus ar pritarus asmenims yra arba gali būti atimta laisvė. Šiame Protokole laisvės apribojimas reiškia bet kokį asmens sulaikymą ar įkalinimą ar apgyvendinimą viešojoje ar privačioje laisvės apribojimo vietoje, kurios tam tikros teisminės, administracinės ar kitos valdžios institucijos įsakymu tam asmeniui neleidžiama savo noru palikti“.

Vietų, kurios gali būti laikomos laisvės apribojimo vietomis, skaičius Lietuvoje yra apie 400*. Iš jų 11 įkalinimo įstaigų (3 tardymo izoliatoriai, 6 pataisos namai, 1 kalėjimas (pastaba: Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas vykdo 2 funkcijas), nepilnamečiams skirta įstaiga – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė), 25 policijos komisariatų areštinės, 12 psichiatrijos įstaigų, 1 užkrečiamų ligų gydymo įstaiga, apie 250 globos įstaigų (iš jų apie 145 suaugusiųjų ir 100 vaikų), 39 pasienio kontrolės punktų patalpų, Užsieniečių registracijos centras (žr. 1 lentelę). 6 vaikų socializacijos centrai elgesio sutrikimų turintiems vaikams, specialiosios mokyklos spec. ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir t.t.

Šiose institucijose laikoma arba apgyvendinta virš 30 tūkst. asmenų.

Plačiau skaitykite čia.