Europos Parlamento nariai kviečiami pasirašyti rašytinę deklaraciją dėl deinstitucionalizacijos | NLIF

Europos Parlamento nariai kviečiami pasirašyti rašytinę deklaraciją dėl deinstitucionalizacijos

Lietuvos neįgaliųjų forumas kreipėsi į Europos Parlamento narius nuo Lietuvos, kuriame išreiškė pritarimą grupės Europos Parlamentų narių (tarp kurių yra ir Lietuvos atstovas Europarlamente Antanas Guoga) parengtai ir, vadovaujantis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 136 straipsniu, pateiktai rašytinei deklaracijai Nr. 0010/2015 dėl Žmonių su negalia deinstitucionalizacijos skatinimo ES.

Žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai bendruomenėje garantuoja 2010 m. gruodžio 23 d. ES ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 str., kuris teigia, kad Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje, lygias galimybes su kitais rinktis ir imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas neįgaliesiems visapusiškai įgyvendinti šią teisę ir visiškai integruotis į bendruomenę bei dalyvauti joje, taip pat užtikrintų, kad:

a)neįgalieji turėtų galimybę lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalėtų gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje;.

Gyvenimas bendruomenėje yra pagrindinė žmogaus teisė. Jau daugelį metų uždaros institucijos yra kritikuojamos žmonių teises atstovaujančių organizacijų, kadangi jos neužtikrina žmonėms pasirinkimo, neskatina savarankiškumo, neatliepia jų poreikių gauti paslaugas mažiausiai varžančioje aplinkoje, bendruomenėje.

Nors ES jau žengė svarbų žingsnį į priekį, priimdama ES fondų reglamentą dėl bendruomeninių paslaugų plėtros, o ne institucinės globos finansavimo, deja daugelio ES šalių įstatymai vis dar neužtikrina efektyvaus 19 str. a) punkto nuostatų įgyvendinimo. Dažniausiai įstatymai visiškai nekalba apie pilnamečių neveiksniais pripažintų asmenų gyvenamąją vietą, o akcentuoja tik reikalavimą, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai gyventų kartu su savo globotiniais. Neveiksniais pripažintų pilnamečių neįgalių asmenų apgyvendinimas socialinės globos namuose ar paguldymas į psichiatrijos ligonines yra viena iš dažniausiai pasitaikančių globėjų piktnaudžiavimo atvejų. Neretai apsigyventi uždaro tipo institucijose žmonės su negalia yra priversti ir dėl specialių paslaugų ir pagalbos bendruomenėje trūkumo.

Senada Halicevic, Kroatijos savipagalbos grupių asociacijos pirmininkas prisimena: „man tikras gyvenimas prasidėjo tik kai sukako 30 metų. Jis prasidėjo tada, kai aš palikau instituciją ir pradėjau gyventi savo gyvenimą: gyvenimą, kurį aš pasirinkau. Visi institucijose gyvenantys asmenys turi turėti galimybę pradėti gyventi savo tikrąjį gyvenimą“.

Jei artimiausiu metu – t.y. iki š.m. birželio 25 dienos – Europos Parlamento nariams pavyktų surinkti daugiau nei pusę visų EP narių parašų, remiant šią Deklaraciją Nr. 0010/2015, ji butų laikoma priimta – be debatų ir balsavimo Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, vadovaujantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 4 ir 5 punktais.

Plačiau skaitykite čia.