Prarasta Europos Sąjungos galimybė skatinti deinstitucionalizaciją | NLIF

Prarasta Europos Sąjungos galimybė skatinti deinstitucionalizaciją

2015 m. birželio 15 d., Rygoje, Latvijos Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu politikos formuotojų bei ekspertų buvo diskutuojama apie deinstitucionalizacijos (DeI) procesą ES šalyse. Ši diskusija yra itin savalaikė, o DeI turi būti skatinama visų Europos politikos bei finansinių instrumentų pagalba. Europos Komisija nesenai pateikė 2015 metų specifines rekomendacijams šalims narėms, kaip geriausiai pasiekti Europa 2020 strategijoje ir Stabilumo bei augimo pakte suformuluotus uždavinius kiekvieno šalyje. Nors kai kurios specifinės rekomendacijos konkrečiai mini DeI bei susijusius žmonių su negalia socialinės įtraukties tikslus, tačiau daugelio valstybių atžvilgiu EK praleido galimybę paskatinti šiuos procesus.

Itin svarbu užtikrinti, kad ES politika ir finansiniai instrumentai realiai įtakotų žmonių su negalia, pagyvenusių asmenų, vaikų, benamių teisių realizavimą, įskaitant teisę gyventi savarankiškai ir būti įtrauktiems į bendruomenę, ir turėti pasirinkimo teisę kaip ir kitiems asmenims. Niekas negali būti priverstas būti institucinėje globoje vien todėl, akd nėra kitų alternatyvų ir pasirinkimo galimybių. Egzituoja Jungtinių Tautų ir Europos teisiniai ir politiniai dokumentai, kurie aiškiai nurodo reikalavimus bei DeI proceso principus.

Pasak Jan Jařab, JU Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ofiso regioninio atstovo Europai, “ ES tapo tarptautinio žmgaus teisių dokumento šalimi nare, ir norėtųsi tikėti, kad ES Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimas nėra vien tik formalus aktas, bet kaip pradžia naujo, dinamiško požiūrio ir konkrečių veiksmų, skatinant visuminę žmonių su negalia įtrauktį, kuri turi atsispindėti ES politikoje, įskaitant Europos Semestrą.”

“Šimtai tūkstančių vaikų ES yra uždaryti institucijose, teikiant jiems tokią globą dėl didžiąja dalimi skurdo ir diskriminacijos priežasčių. Šeimų skurdas, ekonominio taupymo veiksmai ir politinės valios trūkumas taip pat vaidina svarų vaidmenį. Mes norime, kad ES aktyviau veiktų reikalaujant šalių narių investuoti į žmones su pagalbos poreikiais, jų šeimas ir bendruomenines paslaugas, sako Maria Herczog, Eurochild organizacijos Prezidentė.

Europos ekspertų grupė apgailestauja, kad šalių ataskaitos ir jiems pateiktos specifinės rekomendacijos nepakankamai pabrėžia viešųjų, privačių ir nevyriausybinių organizacijų teikiamų socialinių paslaugų svarbą, ypač vietos lygiu, taip atliepiant socialinius poreikius ir įveikiant kliūtis bendruomeninių paslaugų pagalba. Pasak Peter Lambreghts, Europos Savarankiško gyvenimo tinkle Tarybos nario, “šalių ataskaitos ir jiems pateiktos specifinės rekomendacijos turi skatinti labiausiai marginalizuotų grupių įtrauktį planuojant, įgyvendinant ir stebint ES finansų naudojimą perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų nacionaliniu mastu”.

Europos Komisija turi įgyvendinti savo įsipareigojimus skatinti perėjimą prie bendruomeninių paslaugų pabrėžiant deinstitucionalizacijos svarbą Europos Semestro procese. Tik tuomet, kai bus akcentuojami tiek ekonominiai, tiek ir socialiniai faktoriai, ES gales tikėtis pasiekti savo dokumentuose iškeltus visuomenės sanglaudos ir ekonominio augimo uždavinius.

Plačiau skaitykite čia.