Civilinio kodekso pataisos užtikrins daugiau neįgaliųjų teisių | NLIF

Civilinio kodekso pataisos užtikrins daugiau neįgaliųjų teisių

Kovo pabaigoje Seimas patvirtino Civilinio kodekso pataisas, kuriomis užtikrinamos didesnės psichikos ar proto sutrikimų turinčių asmenų teisės savarankiškai priimti sprendimus. Pasak Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentės teisininkės Dovilės Juodkaitės, šito buvo siekta beveik 10 metų. Įstatymą pasirašius LR Prezidentei, jo nuostatos įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.

Neveiksnumas – tik konkrečiai sričiai

D. Juodkaitės teigimu, pripažinus neveiksniu žmogus nustoja egzistuoti kaip subjektas. Jis yra nematomas, negirdimas, nepripažįstamas, negali niekur pateikti prašymo su savo parašu, priimti sprendimo dėl savo gydymo ar kokių nors kasdienių veiklų. Naujai priimtos Civilinio kodekso pataisos numato 2 gerus dalykus: neveiksnumas bus nustatomas tik konkrečiai sričiai, t. y. nebus galima automatiškai iš žmogaus atimti visų teisių. Taip pat atsiranda galimybė numatyti ribotą veiksnumą (iki šiol šis terminas buvo taikomas tik priklausomybių turintiems žmonėms).

Kitaip tariant, įsigaliojus naujosioms Civilinio kodekso pataisoms, teismas turės labai konkrečiai kiekvienu atveju spręsti, ką asmuo gali, o ko ne. Pavyzdžiui, jei asmuo negali priimti sprendimų dėl savo finansų, teismas neveiksnumą nustatys tik tai sričiai. Taip pat gali būti nuspręsta veiksnumą šioje srityje tik apriboti.

D. Juodkaitė atkreipė dėmesį, kad neveiksnumo ir riboto veiksnumo nustatymo pasekmės yra skirtingos. Neveiksnumo atveju asmeniui skiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Jei veiksnumas tik apribojamas, asmuo gali priimti sprendimus pats, prižiūrint rūpintojui arba gavus jo sutikimą, t. y. paliekama galimybė pačiam iš dalies įgyvendinti savo teises.

Plačiau skaitykite čia.