Savivaldybių rinkimų pamokos: visi rinkėjai lygūs, tačiau kai kuriems „patarė“ globėjai | NLIF

Savivaldybių rinkimų pamokos: visi rinkėjai lygūs, tačiau kai kuriems „patarė“ globėjai

Rūpindamiesi savo globotinių socialine gerove, užimtumu, saugumu, socialinės globos namų darbuotojai ar globėjai kartais padeda jiems įgyvendinti ir politines teises. Deja, ši pagalba nėra orientuota į politinio sąmoningumo vystymą ar nepriklausomą informavimą rinkimų klausimais. Dažniausiai apsiribojama patarimu ar nurodymu, už ką balsuoti. Tokio pobūdžio veikla atsiduria anapus socialinių darbuotojų veiklą reglamentuojančio Socialinių paslaugų įstatymo ribų ir patenka jau į Baudžiamojo kodekso orbitą.

Šiame straipsnyje bandysime apeiti tradicinius rinkimų vertinimo ypatumus, apsiribojančius politine rinkimų rezultatų analize, ir aptarti sutrikusio intelekto asmenų aktyvios rinkimų teisės pažeidimus, kuriuos pavyko identifikuoti neseniai vykusiuose LR savivaldybių tarybų rinkimuose.

Apie šį ryškiausią metų pradžios politinį įvykį pasakyta daug: aptartos (ne)pasiteisinusios kandidatų rinkiminių kampanijų strategijos, įvertintas rinkėjų aktyvumas, nustatyti lyderiai ir pralaimėjusieji, žinome merus ir savivaldybių tarybų sudėtį. Remdamiesi rinkimų rezultatais, politikos apžvalgininkai jau prognozuoja 2016 m. rudenį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatus. Rinkimai retai apsieina be pažeidimų, kurie vertinami Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupėse, vykdomi ikiteisminiai tyrimai. Transparency international Lietuvos skyriaus atlikto tyrimo duomenimis, visuomenė iki šiol buvo gan tolerantiška partijų pažeidimams, jie nebuvo pakankamai aktualizuoti, tačiau pastaraisiais metais pradėjo stiprėti visuomenės nepasitenkinimas ir pasipiktinimas dėl rinkimų pažeidimų, kuris pasireiškė labai konkrečiais gyventojų veiksmais: pranešimais, rinkimų stebėjimu.

Tačiau aukščiau aptarti rinkimų teisės pažeidimai – sutrikusio intelekto asmenų patiriami politinių teisių ribojimai – beveik nesulaukia visuomenės, politikų, Vyriausiosios rinkimų komisijos dėmesio.

Negalią turinčių asmenų teises gina Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 metais, o jų dalyvavimą politiniame gyvenime labiausiai atspindi 29 Konvencijos straipsnis, kuris skelbia, jog politinės teisės ir jų įgyvendinimas neįgaliesiems privalo būti lygus su kitais žmonėmis. Prie lygių teisių užtikrinimo dalyvaujant politiniame gyvenime prisideda specialiai pritaikomos balsavimo procedūros ir patalpos bei prieinama, lengvai suprantama informacija. Taip pat turi būti apsaugoma negalią turinčių asmenų teisė balsuoti slaptai ir nedarant poveikio jų apsisprendimui. Valstybė privalo skatinti sudaryti sąlygas, kuriomis neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti valstybės valdyme nediskriminuojami.

Nors konvencija ir įpareigoja valstybę sudaryti kuo palankesnes sąlygas negalią turintiems piliečiams dalyvauti politiniame gyvenime, tačiau specifinei intelekto sutrikimų turinčių asmenų grupei šios sąlygos nėra sukuriamos: jiems nepritaikoma informacinė aplinka, neskiriama dėmesio balsavimo procedūros pritaikymo jų poreikiams. Visos šios problemos gerokai atitolina intelekto sutrikimų turinčius asmenis nuo balsavimo teisės įgyvendinimo ir jie tampa vis mažiau aktyviais visuomenės nariais bei valstybės gyvenimo dalyviais.

Plačiau skaitykite čia.