Lietuvoje su lytimi susiję stereotipai paplitę profesinėje aplinkoje, žiniasklaidoje ir politikoje | NLIF

Lietuvoje su lytimi susiję stereotipai paplitę profesinėje aplinkoje, žiniasklaidoje ir politikoje

2014 m. pabaigoje atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad beveik visi apklausti europiečiai (94 proc.) sutinka, jog lyčių lygybė yra viena svarbiausių teisių.

Nors apie du trečdalius apklaustų europiečių (68 proc.) pastebi, jog lyčių nelygybė šiandien yra mažesnė nei prieš dešimtmetį, trys iš penkių respondentų (62 proc.) atsakė, jog lyčių nelygybė yra paplitusi jų valstybėje (68 proc. teigiamai į šį klausimą atsakiusių buvo moterys, 57 proc. – vyrai). Lietuvoje beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigia, jog šalyje paplitusi lyčių nelygybė (iš jų 54 proc. moteriškos lyties respondenčių). Didžiausia dalis žmonių, manančių, jog lyčių nelygybė paplitusi jų valstybėje, gyvena Prancūzijoje (79 proc.), Ispanijoje (76 proc.) ir Švedijoje (72 proc.).

Paprašyti pasirinkti tris socialines nišas, kur su lytimi susiję stereotipai paplitę labiausiai, europiečiai išskyrė profesinę aplinką (51 proc.), reklamos sritį (34 proc.) ir žiniasklaidą (33 proc.). Respondentų nuomone, mažiausiai lyčių nelygybė vyrauja sporto srityje (18 proc.) ir mokykloje (16 proc.). Lietuvių nuomonė šiek tiek kitokia: socialinė niša, kur su lytimi susiję stereotipai paplitę labiausiai, išlieka profesinė aplinka (37 proc.), po jos seka žiniasklaida (28 proc.) ir politinės sritys (24 proc.).

76 proc. europiečių ir panaši dalis (72 proc.) lietuvių teigia, jog lyčių nelygybės klausimo išsprendimas Europos Sąjungoje turėtų būti prioritetinis. Vėlgi, didesnė dalis europiečių, į šį klausimą atsakiusių teigiamai, buvo moterys: 79 proc. Europos Sąjungoje bei 75 proc. Lietuvoje. Kaip skubiausiai tvarkomas sritis, kuriose vyrai ir moterys gali susidurti su nelygybe, lietuviai nurodė smurtą prieš moteris (64 proc.), už vienodą darbą moterims mokamą mažesnį atlyginimą (45 proc.), nelygų vyrų ir moterų pasidalijimą namų ūkio darbais (21 proc.).

Didžioji dalis europiečių nesutinka su tradiciniais abiejų tėvų vaidmenimis šeimoje, tačiau dauguma (60 proc. europiečių ir 70 proc. lietuvių) mano, jog moteriai dirbant visą darbo laiką, nukenčia visas šeimos gyvenimas. 50 proc. europiečių ir 52 proc. lietuvių mano, kad vyrai yra mažiau kompetentingi atliekant namų ūkio darbus negu moterys. Kaip galimą šios problemos sprendimo būdą 40 proc. europiečių ir 41 proc. lietuvių nurodė labiau plėtojamą lanksčią darbo tvarką, pavyzdžiui, užimtumą ne visą darbo laiką ar darbą namie. Veiksmingiausi būdai, siekiant padidinti moterų skaičių darbo rinkoje, lietuvių nuomone, būtų didinti vaikų priežiūros prieinamumą (42 proc.), užtikrinti, kad už vienodą darbą moterys uždirbtų tiek pat, kiek vyrai (41 proc.).

Paklausus europiečių, su kuo jiems labiausiai asocijuojasi sąvoka „smurtas prieš moterį“, 72 proc. atsakė, jog su seksualiniu išnaudojimu. Lietuvoje sąvoka „smurtas prieš moterį“ respondentams labiau asocijuojasi su smurtu prieš artimuosius ar smurtu namuose (58 proc.). Paklausti, su kuriomis iš smurto prieš moteris atmainomis ES turėtų kovoti prioritetiškai, 58 proc. lietuvių nurodė prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą nurodė 72 proc. europiečių ir 56 proc. lietuvių.

Plačiau skaitykite čia.