Diskusijoje Biržuose išgirstas lūkestis dėl NVO įsitraukimo į deinstitucionalizacijos procesą būtinybės | NLIF

Diskusijoje Biržuose išgirstas lūkestis dėl NVO įsitraukimo į deinstitucionalizacijos procesą būtinybės

Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (LNF) džiaugiasi, kad į kartu su parodos „Tapatybės iliuzija“ pristatymu organizuotą diskusiją susirinko gausus būrys vietinių politikų – sprendimų priėmėjų, socialinėje srityje dirbančių savivaldybės darbuotojų, ilgalaikės socialinės globos institucijų vadovų ir darbuotojų. Diskusijoje Biržuose dalyvavo Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė, Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė, VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė, Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė ir kiti.

Diskusijos dalyvių kelti klausimai ir išsakytos abejonės, nuogąstavimai atspindi bendrą susirūpinimą žmonių su negalia globos sistemos pertvarkos pradžioje. Savivaldos atstovai yra susirūpinę dėl konkrečių sprendimų trūkumo: kaip veiksmingai užtikrinti alternatyvių paslaugų finansavimą ateityje; kaip bus įgyvendinamas bendruomeninių paslaugų finansavimo mechanizmas ir, svarbiausia, kontrolė; kokie žingsniai turi būti suplanuoti įgyvendinant konkrečius deinstitucionalizacijos procesus; ar bendruomenė yra pasiruošusi priimti žmones su negalia ir kas prisiima tokią atsakomybę.

Panevėžio politikai ir savivaldybės socialinio skyriaus vadovas pabrėžė, kad stacionarių globos paslaugų (globos namuose) poreikis yra didžiulis ir niekas nesikreipia dėl kitokių paslaugų.

„Žmonės net nežino ir nesupranta, kad kitokių paslaugų gali būti. Reikia sukurti įvairių paslaugų ir pagalbos šeimai tinklą, – tuomet poreikis stacionarios globos paslaugoms sumažės savaime. Daugeliu atveju į ilgalaikės globos institucijas žmonės pakliūna dėl to, kad globėjai ir šeimos nariai yra pervargę slaugyti ir prižiūrėti savo šeimos narį su didele negalia. Iš kitos pusės, alternatyvių paslaugų nebuvimas tik rodo kryptingą socialinių problemų, netgi nesusijusių su žmonėmis su negalia, sprendimą institucijų pagalba“, – kalbėjo diskusijoje dalyvavusi LNF administracijos direktorė Henrika Varnienė. – „Teko girdėti vienos ilgalaikės globos institucijos direktorių pabrėžiant, kad tikrai ne visi mūsų gyventojai turėtų ten gyventi. Daliai gyventojų reikalinga tik minimali pagalba, tačiau, kadangi pati savivaldybė neteikia alternatyvios pagalbos paslaugų, žmogų su negalia siunčia į pensionatą, – kaip vienintelę prieinamą išeitį. Reikia pažymėti, kad alternatyvių paslaugų įdiegimas kainuotų mažiau ir būtų aukštesnės kokybės, labiau individualizuotos“.

Plačiau skaitykite čia.