Kodėl pedagogines studijas renkasi mažai vyrų? | NLIF

Kodėl pedagogines studijas renkasi mažai vyrų?

Tarptautinei moters dienai paminėti Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko diskusija „Ar pedagogo profesija yra vyriška?“, kurioje apie pedagogiką ir mokyklą diskutavo jauni mokyklose dirbantys pedagogai vyrai. Jie bandė rasti atsakymus į klausimus, kaip skatinti jaunuolius rinktis pedagogo kelią ir kaip pasiekti, kad mokyklose daugėtų dirbančių pedagogų vyrų. Vaikai auga aplinkoje, kur dauguma mokytojų yra moterys, todėl atsiranda stereotipų, kad šis darbas – nevyriškas, ir jaunuoliai, svarstydami galimas studijų programas, dažnai atmeta pedagogo profesiją, nes yra įsitikinę, kad ji skirta moterims, tačiau ar tikrai tik joms? Ugdymo įstaigose pedagogų vyrų pasigendama dėl šio stereotipinio visuomenės požiūrio. Vaikų ugdymas Lietuvoje tebėra suvokiamas kaip išskirtinė moterų pareiga, tačiau diskusiją vedęs Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos ir politologijos mokytojas ir LEU Istorijos fakulteto dėstytojas Mindaugas Nefas priminė, kad pedagogo profesija kadaise buvo vyrų rankose. O šiandien mokytojas vyras – egzotika.

Vyrams pedagogo darbas per sunkus?

Vos tik pasklidus informacijai apie vyksiančią diskusiją, viešojoje erdvėje imta garsiai diskutuoti, kodėl vyrai nesiryžta fiziškai nesunkiam, bet be galo atsakingam mokytojo darbui. „Visai neseniai pasirodė informacija, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 34 tūkst. mokytojų, o iš jų tik apie 6 tūkst. yra vyrai, t. y. 20 proc. visų mokytojų. Procentas gana mažas“, – pabrėžė pedagogas M. Nefas, kuris sugalvojo atlikti eksperimentą, todėl pakalbino 47 savo mokinius iš pirmų ir paskutinių gimnazijos klasių. „Aš jų paklausiau, kurios profesijos priskiriamos vyrams, o kurios – labiau moterims“, – sakė M. Nefas. Rezultatai atskleidė, kad beveik be konkurencijos pirmoje vietoje tarp moteriškų profesijų buvo mokytojos profesija. O vyrams teko atsakomybė būti kariškiais, ugniagesiais, kunigais, vienuoliais ir policininkais. M. Nefas į diskusiją susirinkusių pedagogų vyrų klausė, ar apskritai galima profesijas skirstyti į vyriškas ir moteriškas. „Esminis atsakymas turėtų būti ne“, – griežtai atsakė Vilniaus mokymo centro vyresnysis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ir LEU Lituanistikos fakulteto absolventas Žilvinas Miliauskas. Jis prisipažino, kad ši profesija pati jį pasirinko, todėl jis mano, jog nereikėtų šios specialybės vadinti moteriška. „Aš pažįstu bent 35 vyrus, kurie dirba mokytojais“, – sakė Ž. Miliauskas, kuris mano, jog pirmiausia reikėtų užduoti klausimą, kodėl vyrai nesirenka pedagoginių studijų? Pasak pedagogo, taip yra dėl įprasto požiūrio, kad čia yra mažai uždirbančių asmenų rinka, kad mokytojais galima būti tik iš pašaukimo. „Aš manau, kad tai yra iš esmės neteisinga“, – teigė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Informaciją parengė:

Lietuvos edukologijos universiteto Ryšių su visuomene skyrius

Už informacijos turinį atsakingas (-a) Tomas Petryla.