Žmogaus teisių dieną – raginimai greičiau skirti lygių galimybių kontrolierių | NLIF

Žmogaus teisių dieną – raginimai greičiau skirti lygių galimybių kontrolierių

Žmogaus teisių dienos proga dvidešimt septyni Seimo nariai įsipareigojo stabdyti neapykantos nusikaltimus ir kuo greičiau paskirti Lygių galimybių kontrolierių. Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Seimo narių G. Purvaneckienės bei D. Kuodytės inicijuotą memorandumą parlamento nariai dar gali pasirašyti iki 2015 m. kovo 11 dienos. 

Anot Žmogaus teisių organizacijų koalicijos (ŽTOK), Lietuvoje neteikiant nediskriminavimo politikai didelės reikšmės, šalyje toliau smunka lygias galimybes skatinančių institucijų įtaka ir prestižas. Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga jau antrus metus neturi vadovo: „Seime svarstant šios institucijos vadovo klausimą visuomenei siunčiama nedviprasmiška žinia, jog profesionalūs ir pokyčių siekiantys vadovai šioje srityje yra nepageidaujami“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro projektų koordinatorius Gediminas Andriukaitis.

Septynias nevyriausybines organizacijas vienijanti koalicija sako, kad žmogaus teisių užtikrinimas vis dar vangiai vyksta daugelyje sričių, o dalies Lietuvos piliečių teisės net formaliai nėra ginamos įstatymų: „Kadangi Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja teisinė „lytinės tapatybės“ kategorija, Lygių galimybių įstatymas faktiškai nedraudžia translyčių asmenų diskriminacijos, o pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas transfobinis smurtas ir užgaulūs komentarai nėra laikomi neapykantos nusikaltimais“, – teigia Eduardas Platovas, asociacijos LGL programų koordinatorius.

Anot Karilės Levickaitės, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės, koalicijai nerimą kelia ir stringantis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas. Ratifikavusi šią konvenciją Lietuva įsipareigojo užtikrinti žmonių, turinčių negalią lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, tačiau jos įgyvendinimas trūksta politinės valios: „Ypač sudėtinga situacija Lietuvoje yra tų žmonių, kurie turi psichosocialinę ar proto negalią: daugiau nei 6000 jų vis dar gyvena uždarose socialinės globos įstaigose, nors Lietuvoje ir buvo patvirtinta deinstitucionalizacijos politika“, – sakė K. Levickaitė.

Koalicijai priklausančios organizacijos skambina varpais ir dėl moterų bei tautinių bendrijų padėties: šalyje atgimsta antisemitizmas ir neonacizmas, romai vis dar viena nemėgstamiausių grupių Lietuvoje, o 2014 metais lyčių atotrūkį matuojančiame indekse Lietuvai teko 44 vieta – blogiausias rezultatas per visą indekso matavimo laikotarpį (prieš septynerius metus Lietuva užėmė 14 vietą pasaulyje).

„Įsipareigojimų žmogaus teisėms“ memorandumas tarp koalicijos ir Seimo narių pasirašytas pirmą kartą. Žmogaus teisių organizacijų koalicijai priklauso Lietuvos žydų bendruomenė, Romų visuomenės centras, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, asociacija LGL, Tolerantiško Jaunimo Asociacija, VšĮ „Lygių galimybių plėtros centras“, Lietuvos žmogaus teisių centras.

Plačiau skaitykite čia.