Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių | NLIF

Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių

Daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. Net 42 proc. jų kreiptųsi į Seimo kontrolierius.

Tokius rezultatus parodė Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkritį vykdyta reprezentatyvi visuomenės gyventojų apklausa.

Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus, galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir savivaldybių pareigūnai.

Šiais metais vykdyta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad net 54 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių, kai 2012 metais žinančių, kur ieškoti pagalbos, buvo vos 27,9 proc.

Apklausos duomenimis, net 42 proc. Lietuvos gyventojų, dėl pažeistų žmogaus teisių, kreiptųsi į Seimo kontrolierius, kai 2013 metais tokių buvo 34,5 proc., o 2012 -taisiais vos 24, 3 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ tyrėjai pastebi, kad jaunesni ir labiau išsilavinę respondentai geriau žino, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. Be to, didesnes pajamas gaunantys (70 proc.) ir didžiųjų miestų (58 proc.) Lietuvos gyventojų geriau žino, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių.

2014 metų lapkritį vykdyta apklausa atskleidė, kad apie žmogaus teisių gynėjus geriausiai žino didžiųjų mietų gyventojai, blogiausiai – kaimo gyventojai. 2013 metais daugiausia žinančiųjų apie Seimo kontrolierių atliekamą žmogaus teisių gynimo funkciją buvo tarp Kauno ir Marijampolės, mažiausiai – tarp Vilniaus apskrities gyventojų. Daugiausia nežinančiųjų apie Seimo kontrolierių darbą buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse.

Beveik penktadalis (18 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad buvo pažeistos jų teisės valstybės ir savivaldybės įstaigose, kai 2012-aisiais tokių buvo vos 12 proc., o 2011-aisiais – 15,2 proc.

Plačiau skaitykite čia.