Vilija Blinkevičiūtė: Ko iš tikrųjų nori žmonės su negalia? | NLIF

Vilija Blinkevičiūtė: Ko iš tikrųjų nori žmonės su negalia?

Netrukus, gruodžio 3-ąją, Europa minės Neįgaliųjų dieną. Jau daugybę metų prisidedu sprendžiant žmonių su negalia problemas ir dažnai tik pradėjusi kalbą apie neįgaliuosius, sulaukiu komentarų: „ir vėl tu, Blinkevičiūte, su tais neįgaliaisiais, kurie vis kažko nori, kurie reikalauja išskirtinių teisių…“

Patikėkite, šie žmonės tikrai nereikalauja nieko išskirtino. Ar noras žiūrėti televizijos serialą, patekti į autobusą, naršyti internete, mokytis šalia esančioje mokykloje, apsipirkti prekybos centre yra kažkas neįprasta? Neįgalieji tiesiog nori vienodų teisių ir galimybių, paprastos ir patogios kasdienybės. Jie nenori būti tie, kuriuos reikia slėpti, kurių gailimasi ar kuriems dalijama labdara.

Lietuvoje gyvena virš 200 tūkstančių žmonių, kuriems nustatytas neįgalumas. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai yra pakankamai netolerantiški asmenims su negalia, o ypač turintiems proto bei psichikos negalias. 44 procentai apklaustųjų nepageidautų gyventi kaimynystėje su psichikos negalią turinčiu žmogumi. Net daugiau negu pusė apklaustųjų pateisintų ar iš dalies pateisintų darbdavius, nepriėmusius į darbą asmens su negalia.

Beje, žmonės su negalia skursta dažniau už jos neturinčios, juk daugelio jų pragyvenimo šaltinis yra tik neįgalumo ar prarasto darbingumo išmokos, kurios tikrai nėra didelės. O labiausiai tokio likimo žmonių gyvenimą pablogino ekonominė krizė. Skaudžiausiai krizės pasekmės palietė didžiausias negalias turinčius žmones, tuos, kurie patys sunkiai juda, kuriems būtina kitų pagalba. Kol kas žmonių su negalia programoms skiriamas finansavimas mūsų šalyje dar nepasiekė ikikrizinio lygio. Norėtųsi daugiau diskusijų šia tema, kai kalbama apie ateinančių metų biudžetą.

Nors už priemones neįgalumo srityje daugiausiai yra atsakingos ES valstybės narės, tačiau ir pati ES papildo nacionalines priemones bei sudaro sąlygas tolesnei pažangai. Europos Parlamente priklausau Negalios intergrupei. Tai neformali grupė parlamentarų, kurie įsipareigojo dirbti 80-čiai milijonų ES gyvenančių neįgaliųjų.

Mūsų aktyvios intergrupės dėka Europos Parlamente buvo inicijuoti teisės aktai dėl viešųjų tinklapių prieinamumo, keleivių su negalia teisių keliaujant, negalios aspekto įtvirtinimo struktūrinių fondų ar viešųjų pirkimų srityse ir kiti, kurie, tikiu, sudarys geresnes sąlygas įgyvendinti neįgaliųjų teises.

Tačiau labiausiai neįgalieji laukia dviejų esminių ES teisės aktų priėmimo. Tai Antidiskriminacinė direktyva ir Europos Aktas dėl prieinamumo. Priėmus Antidiskriminacinę direktyvą, šalys narės būtų įpareigotos imtis konkrečių veiksmų pritaikant aplinką neįgaliesiems.

Plačiau skaitykite 15min.lt .