Europarlamentarams – LNF žinia dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nevykdymo Lietuvoje | NLIF

Europarlamentarams – LNF žinia dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nevykdymo Lietuvoje

Spalio 28 d. „Europos namuose“ įvyko asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (toliau – LNF) organizacijų-narių atstovų ir į Europos Parlamentą deleguotų Lietuvos europarlamentarų susitikimas – diskusija. Susitikime dalyvavo trys europarlamentarai: Bronis Ropė, Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis bei Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėja Vitalė Vinickienė.

LNF prezidentės Dovilės Juodkaitės neįgaliųjų situacijos Lietuvoje pristatymo turinyje sudėlioti akcentai buvo orientuoti į europarlamentarų supažindinimą su LNF veikla ir tikslais, aktyviu dalyvavimu įvairiose nevyriausybinio sektoriaus koalicijose ir artimiausiais uždaviniais. LNF aktyviai kvietė naujuosius europarlamentarus įsijungti į vieną seniausių Europos Parlamento intergrupių – Negalios intergrupę, idant būtų veiksmingiau sprendžiami žmonių su negalia probleminiai klausimai.

D. Juodkaitė ir jai antrinę Lietuvos neįgaliųjų organizacijų atstovai pabrėžė, kad, nors Lietuva nuo 2010 metų ir yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija) ir turėtų užtikrinti šiuo dokumentu įtvirtintus pokyčius neįgaliųjų bendruomenei, vertinant realią Lietuvos neįgaliųjų situaciją, kol kas nė vienas Konvencijos straipsnis Lietuvoje vis dar nėra įgyvendintas. Be to, neįgalieji Lietuvoje yra ta socialiai jautri ir nemažėjanti žmonių grupė, kuri iki šiol yra maitinama vien aukščiausiųjų institucijų atstovų pažadais surasti galimybių užtikrinti reikiamą ir adekvatų būtinų neįgaliųjų gyvenimui socialinių paslaugų per Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos finansavimą, ženkliai sumažintą ir neatstatytą dar nuo 2008 metų. Šalies ministerijos lėšas skiria tik tęstinėms veikloms užtikrinti, nekuriant ir nefinansuojant naujų, veiksmingesnių priemonių: dėl nepakankamo finansavimo ir pasikeitusios situacijos rinkoje, neįgaliesiems skirtų paslaugų apimtis mažėja. Pasak LNF prezidentės, neskyrus adekvataus finansavimo, nesukuriant objektyvaus ir privalomo neįgaliųjų teisių užtikrinimo stebėsenos mechanizmo, taip pat atmetant neįgaliųjų bendruomenės pasiūlymus dėl realių žmonių su negalia problemų šalyje galimų sprendimų, rekomendacijas ir iniciatyvas, teikiamas valstybiniam sektoriui, įsipareigojimai įgyvendinti Konvencijos nuostatas taip ir teliks tik dar vienu pamirštu dokumentu. Juolab, dabartinis neįgaliųjų bendruomenės aktyvumo gesinimas valstybiniu lygmeniu tereiškia, kad žmonių su negalia grupė vis sparčiau išgyvena socialinę atskirtį visuomenėje, o LNF šūkis „Nieko apie neįgaliuosius – be neįgaliųjų“ valstybės auščiausiojo lygio vadovų taip ir lieka negirdimas. Taigi Lietuva sukuria ratifikuotos Konstitucijos (ar Konvencijos?) pažeidimų precedentą.

Plačiau skaitykite čia.