Lietuvos neįgalieji vis dar gyvena kriziniu režimu | NLIF

Lietuvos neįgalieji vis dar gyvena kriziniu režimu

Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (LNF), vienijanti 15 didžiausių įvairią negalią turinčių Lietuvos piliečių organizacijų, dar kartą kreipiasi į Lietuvos aukščiausias institucijas, primindama dėl šalies dar 2010 metais prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencijos) įgyvendinimą nevykdymo.

Asociacija tikisi, kad greitu metu atsakingi šalies politikos formuotojai ir 2015 metų valstybės biudžeto sudarytojai išreikš politinę valią ir ras būtinų finansinių galimybių užtikrinti adekvatų Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos biudžetą. Nuo 2008 metų ekonominės krizės Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa sumažėjo beveik 12 mln. litų (2008 metais jai skirta virš 37 mln. Lt, o 2014 metais – virš 25 mln. Lt). LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2015-iems metams būtina skirti mažiausiai 4,6milijonus litų vien būtiniausių paslaugų, būsto pritaikymo neįgaliesiems ir infrastruktūros gerinimo bendruomenėse projektams vykdyti. Papildomas finansavimas reikalingas ir Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms Lietuvoje įgyvendinti.

Pasak LNF prezidentės Dovilės Juodkaitės, dėl Konvencijos įgyvendinimui ir neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms būtino finansavimo LNF kreipėsi dar 2012-2013 metais. Tačiau tąsyk asociaciją pasiekė neigiami LR Seimo ir LR Vyriausybės atstovų atsakymai. Taigi mūsų šalies neįgaliųjų bendruomenė yra priversta susidurti su nuolat mažėjančių lėšų faktu.

Parengtu pareiškimu LNF primena, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje krizės metu dėl mažinamo biudžeto išlaidų neįgalieji ir jų šeimų nariai sudarė labiausiai finansiškai nukentėjusiųjų grupę. Dėl šios priežasties padidėjo šios grupės skurdo ir socialinės atskirties rodikliai.

Dar 2010 metais dėl susidariusios ekonominės krizės situacijos beveik 100 tūkst. neįgaliųjų slaugos, priežiūros ar pagalbos išlaidos buvo sumažintos 15 proc. Šių išlaidų tikslinės kompensacijos atkurtos tik nuo šių metų ir pasigendama aiškių nuostatų dėl planų jas kompensuoti.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis apgailestauja, kad ekonomikos sunkmetis įtakojo ne tik išmokų neįgaliesiems ar jų socialinės integracijos programos biudžeto mažėjimą. Dėl minimalios algos didinimo ir kitų planuojamų teisės aktų pakeitimų, susijusių su darbo užmokesčiu, formuojasi ydinga praktika: iki šiol vis dar nėra ir negali būti planuojamas bei užtikrinamas papildomas finansavimas neįgaliųjų organizacijose dirbančių specialistų darbo užmokesčiui kompensuoti. Akivaizdu, kad tai neigiamai įtakoja paslaugų teikimą neįgaliesiems – pabrangus darbo valandos įkainiui neįgaliųjų organizacijos priverstos mažinti darbuotojų darbo valandų skaičių arba atleisti dalį dirbančiųjų. Tokie priverstiniai sprendimai blogina paslaugų neįgaliesiems kokybę arba įtakoja paslaugų nutraukimą, o, atitinkamai, ir Konvencijos nuostatų laužymą.

„Jautriausios ir socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės turi būti nepertraukiamai ginamos valstybės. Tiek Europos ar mūsų šalies ekonominė krizė, tiek bet kurie tarptautiniai konfliktai neturi ir negali paminti ar atidėti asmenų su negalia nuolatinio teisių įgyvendinimo ir būtiniausių paslaugų teikimo. Neįgaliųjų organizacijos nori ir yra pasiruošusios padėti valstybei vykdyti socialinės apsaugos politikoje pradėtas pertvarkas, tačiau tai padaryti įmanoma tik turint ir išlaikant organizacijose specialistus, užtikrinant jų tolygų darbą, vykdant projektus ir atliekant pavestas funkcijas per Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą“, – teigia Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.

Plačiau skaitykite čia.